Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 28d. 13:48 , Atnaujinta: 2020 rugpjūčio 28d. 15:45

A.Lukašenka prabilo apie ekonomines sankcijas Lietuvai: „Persiėdėte per mūsų krovinius“. Kuo tai gresia?

Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Aliaksandras Lukašenka

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė pavedęs Vyriausybei paruošti siūlymą dėl krovinių perorientavimo iš Klaipėdos į kitus uostus. Tai jis pareiškė viešėdamas Oršoje ir atsakydamas į Lietuvos planą paskelbti sankcijas Baltarusijai dėl smurto prieš taikius gyventojus ir neskaidrių rinkimų. Jis taip pat grasino ir sankcijomis Lenkijai.

„Aš pavedžiau vyriausybei suformuoti pasiūlymą apie visų krovinių, gabenamų per Klaipėdos uostą, perorientavimą į kitus uostus. Štai mes ir pamatysime, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto sudaro pajamos iš mūsų krovinių, gabenamų per Lietuvą. Ko dar reikia? Persiėdė. Todėl pastatysime (Lietuvą – aut. past.) į vietą“, – kalbėjo A.Lukašenka Oršoje lankydamasis vienoje įmonėje. Jį cituoja tut.by.

15min primena, kad perkraunamos baltarusiškos trąšos Klaipėdos jūrų uoste sudaro maždaug trečdalį visų birių krovinių ir yra reikšmingas uostui pajamų šaltinis, tačiau nėra tiesa, kad trečdalį šalies biudžeto sudaro pajamos iš baltarusiškų krovinių.

A. Kubaičio nuotr./Klaipėdos uostas
A. Kubaičio nuotr./Klaipėdos uostas

A.Lukašenka ir anksčiau taip pat ne kartą grasino perorientuoti krovinius ir pasirinkti kitus uostus, tačiau dėl to krovinių nesumažėdavo, nes baltarusių įmonėms ekonomiškai kol kas naudingiausia gabenti produkciją per Lietuvą.

Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka, dėl kurio pasitraukimo jau dvi savaitės vyksta protesto akcijos, taip pat žadėjo atsakyti visoms šalims, kurios įves ekonomines sankcijas.

„Štai mes ir parodysime, kas yra sankcijos. Jeigu jie – lenkai ir lietuviai – dar į Kiniją ir Rusiją per mus gabeno krovinius, dabar jie galės skraidyti arba per Baltiją, arba Juodąją jūrą prekiauti su Rusija. O apie sankcionuotus produktus tegul net nesvajoja“, – cituoja A.Lukašenką tut.by.

Lietuviški ir lenkiški produktai, kuriems taikomas embargas, kartais patekdavo į Rusiją per Baltarusiją. Anksčiau rašyta, kai kurių produktų etiketes baltarusiškos įmonės perklijuodavo ir išveždavo jau kaip baltarusiškas prekes. Valdžia esą į tai žiūrėjo pro pirštus.

L.Linkevičius: „A.Lukašenka eina va bank“

Kaip rašo BNS, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Aliaksandro Lukašenkos grasinimai įvesti sankcijas Lietuvai ir Lenkijai yra natūralus jo elgesys – Baltarusijos autoritarinis vadovas siekia bet kokia kaina išsaugoti savo postą.

„Čia yra tęsinys visų jo kitų grasinimų. Natūralu, kad jis eina va bank, ginasi jam visais suprantamais būdais“, – BNS penktadienį telefonu iš Berlyno sakė ministras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius

„Kai kurie jo poelgiai neadekvatūs, bet sunku ką nors čia vertinti, tai natūralus gynybinis elgesys išsilaikyti šioje pozicijoje, nekreipiant dėmesio nei į vidaus situaciją, nei į tarptautinės bendruomenės spaudimą“, – pridūrė jis.

Lietuva ketina paskelbti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už smurtą prieš taikius gyventojus ir rinkimų klastojimą.

Premjeras: Baltarusija pakenktų tik sau

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis feisbuke pareiškė, kad atsisakydama krovinių vežimo per Lietuvą Baltarusija pakenktų tik sau.

„Sunku suvokti: kiek reikia būti įsikibus valdžios ir nekęsti savo Tautos, kad dėl įžeistų ambicijų, ryžtumeisi kenkti savo valstybei ir jos žmonėms.

Jei sprendimai, apie kuriuos šiandien kalba Lukašenka, bus priimti, jie pirmiausiai kirs pačiai Baltarusijai“, – sakė premjeras.

Tokios nuomonės laikosi ir ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

„Tai labai keista ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, nesivadovaujant ekonomine logika ir neįvertinant tos naudos, to serviso ir kainų, kurią Baltarusijos valstybė gauna savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją ir per Lietuvos uostus. Tokiu būdu nubaus tik patys save, ne tiek mūsų paslaugas teikiančias įmones ir mūsų valstybę“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.

J.Narkevičius: diktatoriškas režimas neprognozuojamas

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius 15min sakė negalintis prognozuoti, ar Baltarusijos vadovo pareiškimai yra rimti, ar tik blefas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius

„Sunku tikėtis kažkokių prognozuojamų veiksmų iš diktatoriškų lyderių. Galiu pasakyti tik tiek, o mes toliau dirbame savo darbą“, – teigė ministras.

Anot jo, baltarusiški kroviniai per Lietuvą iki šiol keliavo įprastai, o signalų dėl jų nukreipimo nebuvo sulaukta.

„Jeigu būtų politinis sprendimas iš Baltarusijos pusės, jis pirmiausia būtų nenaudingas pačiai Baltarusijai ir kenksmingas Baltarusijos žmonėms“, –tvirtino J.Narkevičius.

Tiesa, galimų sankcijų poveikio „Lietuvos geležinkeliams“ ir „Klaipėdos uostui“ jis kol kas nevertino.

R.Sinkevičius: „Dėl šito Lietuva nenumirs“

Ekonomikos ir inovacijų ministras R.Sinkevičius tvirtino, kad reaguojant į A.Lukašenkos grasinimus Europos Sąjunga (ES) turėtų būti vieninga ir solidari, ir neatmetė galimybės, kad gali būti atsakomasis žingsnis iš ES įvedant ekonomines sankcijas Baltarusijai.

„ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai. Buvo kalbama apie sankcijas personoms, derinamas personalijų sąrašas. Jei vienai iš ES šalių – Lietuvai, Lenkijai – bus pritaikytos ekonominės sankcijos, įvertinant, kad ES turime būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras, pridūręs, kad, tikėtina, jog tokių dalykų nereikės, nes „sveikas protas turėtų nugalėti“.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rimantas Sinkevičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rimantas Sinkevičius

R.Sinkevičius mano, kad Lietuvos tranzito verslas turėtų mąstyti apie galimus alternatyvius maršrutus, jei būtų uždraustas tranzitas per Baltarusijos valstybę – tokia alternatyva galėtų būti Latvija ir Lenkija.

O kalbėdamas apie baltarusiškių krovinių vežimą į Klaipėdą ministras pabrėžė, kad įvedus sankcijas nukentėtų ir Baltarusija – ne tik dėl baltarusiškam verslui palankių kainų vežti krovinius, bet ir dėl to, kad uostamiestyje esančios BKT krovos kompanijos 30 proc. akcijų turi Baltarusija.

„Tad sumažindama krovą kaimyninė šalis prarastų ir komercinę naudą“, – sakė R.Sinkevičius.

Visgi ministras neslėpė, kad jei A.Lukašenka įgyvendins savo grasinimus, tai palies nemažą dalį Lietuvos verslo – „Lietuvos geležinkelius“, uosto krovos kompanijas, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

„Baltarusiški kroviniai uoste sudaro 30 proc. krovos, ryškus skaičius, tačiau dėl šito Lietuva nenumirs“, – įvertino ministras.

O tokiu atveju, kaip pabrėžė R.Sinkevičius, šį klausimą reikėtų kelti ES lygmenyje ir kalbėti ne tik apie adekvatų reagavimą, bet ir patirtų nuostolių vienai iš valstybių ar abiems valstybėms kompensavimą.

Ministras svarstė, kad greičiausiai baltarusiški kroviniai bus nukreipti į Rusijos uostus – ministras neatmetė galimybės kad iš pradžių kroviniai gali būti pervežami ir už nulinį tarifą, tačiau tas nulinis tarifas būtų neilgalaikis, neatitiktų tarptautinės prekybos nuostatų, iškreiptų konkurenciją.

Kroviniai kol kas nestoja

„Iš savo partnerių nesame gavę jokių signalų apie tai, kad būtų nukrypstama nuo vežamų krovinių plano ir šiuo metu kroviniai važiuoja tokiais kiekiais, kaip ir planuota“, – BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Krovininiai vagonai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Krovininiai vagonai

Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė nenorintis komentuoti A. Lukašenskos pareiškimo. Anot jo dabar terminale trąšos kraunamos įprastai.

„Niekas nuo nieko nėra apsaugotas, neegzistuoja gyvenime tokių sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti. Per 22 metus aš tiek mačiau visokių dalykų, kad jau ramiai sėdžiu ir laukiu. Kai nebebus kalio, tada galvosime, ką daryti, (...) tada ir žiūrėsime, dabar man iš anksto pradėti bėgioti, krovinio ieškoti? Žiūrėsime ir lauksime, ar tie pareiškimai įgaus kažkokį realų pagrindą, ar ne“, – BNS sakė V.Dambrauskas.

Beveik visi (98 proc.) per terminalą kraunami kroviniai yra „Belaruskalij“ trąšos. Beje, „Belaruskalij“ darbininkai taip pat prisidėjo prie streikų, kuriais siekiama pokyčių Baltarusijoje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./„Belaruskalij“ streikininkai
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./„Belaruskalij“ streikininkai

Uostas: baltarusiški kroviniai yra svarbūs

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas 15min sakė, kad baltarusiški kroviniai yra svarbūs ir uostui, ir visai Lietuvai – jie sudaro maždaug trečdalį visos krovinių apyvartos Klaipėdos uoste.

„Papildomai iš baltarusiškų krovinių pervežimų pajamas gauna Lietuvos geležinkeliai, vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, laivų frachtuotojai, remontininkai, laivų atsargų tiekėjai, autotransporto sektoriaus, statybos darbų bei terminalų įrangos tiekimo įmonės“, – teigė A.Latakas.

Klaipėdos uosto vadovas BNS tvirtino, kad nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus artimiausiu metu nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.

„Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos. Žiūrint ekonomiškai ir į tai, kokius krovinius Baltarusija veža per Klaipėdos uostą, artimoje ateityje tai negalėtų įvykti, nes tam reikia techninių parametrų, sudėliotos logistikos grandinės, specializuotų terminalų, viso įdirbio, – sakė A. Latakas.

Klaipėdos uostas vadinamas neoficialiu Baltarusijos uostu, o nuo 2006 metų, kai Baltarusijos kroviniai iš Latvijos pasuko į Lietuvą, šis srautas visada augo.

"Klaipėdos uostas, kad juos išlaikytų, labai daug investavo – gilino kanalą, plėtė krantinių statybą, terminalai pasistatė. Viskas yra pritaikyta tam kroviniui – dideliems trąšų kiekiams. Jie nėra taip paprastai pakraunami, tam reikia ruoštis ir reikia įdėti daug pinigų“, – BNS kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.

A. Latako teigimu, didžiausi Baltarusijos krovinių pirkėjai yra Kinijos, Brazilijos klientai – į šias šalis plaukia dideli laivai. Mažesni iš Klaipėdos plaukia ir į Europos uostus.

2019 metais baltarusiški kroviniai sudarė 14,1 mln. tonų: 30,5 proc. nuo bendros uosto krovos.

„Klaipėdos naftos“ vadovas: Baltarusijai naudingas krovinių tranzitas per Klaipėdą

Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją eksportui kraunančios naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas BNS Darius Šilenskis sako, kad bendrovė stengiasi diversifikuoti savo paslaugas. Jis abejoja, ar pačiai Baltarusijai būtų naudingas jos krovinių tranzito nukreipimas į kitus uostus.

„Jeigu žiūrėtume į tą krovos pusę, tai mes kažkokių įtakų nejaučiame, o dėl tokių pareiškimų – tai kaip ir pati situacija, taip ir tokie pareiškimai yra neraminantys“, – BNS sakė D. Šilenskis.

Pasak jo, bendrovė pajamas gauna ne tik iš krovos, yra diversifikavusi savo veiklą.

„Įtaka naftos krovai po tokių pareiškimų gal ir galima, bet labai svarbu suprasti, kad mes esame diversifikavę, investavę į infrastruktūrą ir šiuo metu pajamas gauname ne tik iš krovos kaip tokios. Yra ir saugojimo paslaugos, ir kiti klientai, tačiau bet kokiu atveju: turint sutartis ir turint įsipareigojimus, toks pareiškimas yra neraminantis“, – sako operatorės vadovas.

Jo teigimu, Baltarusijai ekonomiškai naudingas yra krovinių tranzitas per Lietuvą.

„Manau, kad ne vien dėl pareiškimų tie kroviniai čia važiuodavo – tikrai buvo komercinis pagrįstumas, esame konkurencingi ir nemanau, kad išvedimas šitų krovinių kažkur galėtų būti ekonomiškai naudingesnis tai pačiai valstybei (Baltarusijai – BNS)", – argumentavo „Klaipėdos naftos“ vadovas.

Šiemet, po trejų metų pertraukos, į Klaipėdą atvyko Baltarusijai skirtas naftos krovinys. Nuo sausio mėnesio tokių tanklaivių buvo devyni – pastarasis atplaukė šį mėnesį, tai buvo žaliavinės naftos krovinys iš JAV.

Iki tol nafta per Lietuvą į Baltarusiją buvo gabenta 2017 metais.

„Dienos gale nuo to nukentės pati Baltarusija“

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad jei Klaipėdos uostas netektų bent dalies iš 30 proc. baltarusiškų krovinių, statistiškai krovos rodiklius tai paveiks. Antra, šis sprendimas paveiktų ir Lietuvos eksporto rodiklius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

„Pakankamai didelė dalis trąšų eksportuojama iš Klaipėdos uosto ir techniškai tai yra traktuojama kaip Lietuvos reeksportas. Todėl turėsime šiek tiek mažesnį prekybos perteklių, o tai yra labai svarbu. Skaičiuojant BVP rezultatą, į jį patenka skirtumas tarp eksporto ir importo, todėl statistiškai mums apsimoka turėti baltarusiškus krovinius, nes tokiu atveju keliame eksporto rodiklį ir atitinkamai turime geresnį prekybos balansą“, – 15min sakė jis.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos uostas
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos uostas

Taip pat, A.Izgorodino vertinimu, Klaipėdos uosto krovos struktūra yra rizikinga, nes jei iš tiesų A.Lukašenka dalį krovinių perkeltų į kitus uostus, bus sudėtinga surasti kitus verslo partnerius.

„Pavyzdžiui, tokių, kurie gamina trąšas ar naftą ir norėtų per Klaipėdos uostą krauti. Tokių įmonių natūraliai regione nėra labai daug“, – kalbėjo jis.

Tačiau ekonomisto nuomone, toks A.Lukašenkos pareiškimas yra daugiau politinis ir jis abejoja, ar šalis imsis įgyvendinti savo planus. Baltarusija jau ne kartą yra grasinusi perkelti krovinius į kitus uostus, tačiau to nesiėmė dėl ekonominių priežasčių.

„Tiek trąšos, tiek nafta yra biržinės prekės, kuriomis prekiaujama finansų rinkose. Jeigu nori tokį produktą parduoti biržoje, ten yra milžiniška konkurencija ir turi užsitikrinti, kad logistikos ir papildomi kaštai būtų kuo mažesni. Biržose prekiaujama daugybės įmonių tokia pat produkcija ir labai didelė rizika, kad jeigu tavo logistikos kaštai brangsta, tiesiog būsi nekonkurencingas ir klientai pirks iš kitų. Dėl to jiems neapsimoka perkelti nei naftos, nei trąšų į kitus uostus“, – įsitikinęs A.Izgorodinas.

Egidijaus Jankausko/15min nuotr./Sunkmečiu uoste perkraunama gerokai mažiau krovinių.
Egidijaus Jankausko/15min nuotr./Sunkmečiu uoste perkraunama gerokai mažiau krovinių.

Anot jo, Baltarusijai Klaipėdos uostas yra pigiausias iš kitų ir jei būtų nuspręsta produkciją perkelti, kad ir į Rusijos uostus, produkcija automatiškai brangtų. Vienintelė išeitis, A.Izgorodino nuomone, jei Rusija pasiūlytų kompensuoti krovos išlaidas.

„Teoriškai galima, bet praktiškai Rusija net pandemijos metu neturėjo didelio ekonomikos skatinimo plano. Tai signalas, kad pati valdžia nėra linkusi išleisti savo rezervų ir juos kaupia, nes pasaulyje yra neapibrėžtumas. Nemanau, kad Rusijos valdžia bus linkusi dalinti pinigus į kairę ir į dešinę. Jiems turi būti ekonominė logika, o čia ekonominės logikos kaip ir nėra. Jų uostai kainodaros prasme yra brangesni negu Klaipėdos uostas, nes logistika ilgesnė, atitinkamai ir brangesnė“, – aiškino pašnekovas.

A.Izgorozino nuomone, jei vis dėlto būtų nuspręsta įgyvendinti planą, dienos pabaigoje tai kirstų per Baltarusijos eksportą ir įmonių pelningumą.

„Realiai, nelabai įsivaizduoju, kaip jie spręs šią problemą. Man atrodo, kad čia labiau politinis dalykas. Arba valstybė turi imtis labai didelių inovacijų, kad padėtų savo įmonėms. Dienos gale nuo to nukentės pati Baltarusija“, – tikino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką