„Faktiškai tai galima suprasti kaip tam tikrą spaudimo priemonę: jeigu jūs mums neduodate to, ko norime, parduosime įmonę „Rosneft“ ar dar kam nors. Nors, kai paklausi tiesiai, jie sako, kad su niekuo nesidera. Per daug tų ženklų, kad kai kurios Rusijos įmonės yra tikrai suinteresuotos įsigyti jei ne visą įmonę, tai bent ateiti į jos valdymą ir daryti gana ryškią įtaką“, – viceministrą penktadienį cituoja „Kauno diena“.
Dienraštis rašo, kad Lenkijos vyriausybė nutarė, kad jeigu Mažeikių gamykla iki rugsėjo nepagerins savo veiklos rezultatų, gali būti svarstoma galimybė parduoti jos akcijas.
Vienas svarbiausių klausimų yra geležinkelio atšaka į Latviją, kurią 2008–aisiais išmontavo „Lietuvos geležinkeliai“. Taip nedviprasmiškai užsiminta, kad ši atšaka iki vasaros pabaigos turi būti atstatyta ir funkcionali. Lietuvos Vyriausybė pažadėjo šią atšaką atstatyti per 36 mėnesius, tačiau lenkams trejų metų terminas nepriimtinas.
Pasak Lenkijos Iždo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo Mikolajaus Budzanowskio, įmonės rentabilumas priklausys ir nuo Lietuvos sprendimų, susijusių su bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdymu. Jis teigė nesuprantantis argumentų, kuriais remdamasi Lietuvos Vyriausybė atsisako lenkams parduoti dalį šios įmonės akcijų.
A.Štaras dienraščiui teigė, esą lenkų keliami terminai yra neįmanomi. Geležinkelio atšaką tarp Mažeikių ir Latvijos neva galima sutvarkyti greičiau nei per trejus metus, tačiau tikrai ne per keletą mėnesių. A.Štaras lenkų reikalavimus atvirai pavadino ultimatumu. Anot viceministro, Susisiekimo ministerijos atstovai neseniai buvo susitikę su Mažeikių įmonės vadovybe, esą lenkams paaiškinta, kad iki rugsėjo geležinkelio atšakos į Latviją sutvarkyti neįmanoma.
Pasak dienraščio, neabejojama, kad Rusijos bendrovės yra pagrindinės kandidatės tapti Mažeikių įmonės akcininkėmis. „Rosneft“ tikina tokių derybų nevykdanti, tačiau esą stebi viską, kas gali atsirasti rinkoje. „Lukoil“ tikino nesidominti Lietuvos įmone.
