R.Švedo teigimu, abi kompanijos – tiek „Westinghouse“, tiek „Hitachi“ – pateikė labai aukštos kokybės technologinius reikalavimus atitinkančius projektus, tačiau „Hitachi“ esą pasiūlė Lietuvai ekonomiškai naudingesnį variantą: „Bendrovės technologija moderni ir saugi, užtikrins saugios ir patikimos elektrinės statymą. Be to, šio pasiūlymo vertinimas vadovavosi visų pirma tuo, kad tai būtų ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.“
„Hitachi“ pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus technologijos tiekimas. Tai yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-iosios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.
AE projekto kaina vis dar yra neskelbiama. R.Švedo teigimu, tai galėtų pakenkti projektui. „Spekuliuoti skaičiais nenoriu, tai nepagelbėtų. Ką pažadam, visada ištęsim. Bet koks skaičių pasakymas sukurtų priešpriešinį poveikį projektui. Tai yra visam regionui svarbus projektas, jo įgyvendinimą labai branginam ir saugom. Jis bus įgyvendinamas maksimaliai skaidriai“, – sakė energetikos viceministras.
Energetikos ministerija ir „Hitachi“ Koncesijos sutartį sieks pasirašyti iki šių metų pabaigos, o pradėti eksploatuoti Visagino AE planuojama 2020 metais. R.Švedo teigimu, tai, kad abi bendrovės („Hitachi“ ir „Westinghouse“) savo investicinius siūlymus pateikė per pusę metų, yra labai sveikintina.
„Politiniai tikslai labai ambicingi – Koncesijų sutartį pasirašyti iki metų pabaigos. Paruošti pasiūlymus per pusę metų (nuo pernai pabaigos, kai pasitraukė Pietų Korėjos bendrovė „Kepco“) iš ties terminų atžvilgiu yra fantastiška, nes tai juk yra branduolinės jėgainės. Sieksime tokio tikslo, didelio projekto įgyvendinime kelią reikės nueiti nelengvą“, – sakė R.Švedas.
Į AE taip pat gali investuoti Latvija, Lenkija ir Lietuva. Visgi neseniai išrinktas Latvijos prezidentas pareiškė, kad šalis neturi lėšų prisidėti prie projekto. Lietuva pagal įstatymus turi valdyti 34 proc. AE akcijų.
Pradėjus veikti Visagino AE energijos, gaminamos be anglies dvideginio išmetimų, generavimo pajėgumai bus padidinti apie 1300 MWe ir tai esą žymiai padidins energetinį saugumą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.
Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.
