Du scenarijai: nuo 74 iki 138 eurų augimo
LB pateikė galimus MMA didinimo scenarijus 2027 metams. Jei MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis siektų 47,5 proc., minimali alga augtų apie 74 eurais (apie 6,4 proc.).
Jei būtų siekiama 50 proc. santykio, augimas siektų apie 138 eurus (apie 12 proc.).
Abiem atvejais poveikis nedarbui būtų minimalus, tačiau spartesnis didinimas turėtų didesnį poveikį infliacijai.
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atstovė Saulė Skripkauskienė ketvirtadienį Trišalėje taryboje pristatė vertinimą, kad MMA didinimas išlieka svarbus mažinant pajamų nelygybę.
Pasak jos, pastaraisiais metais darbo rinkai įtaką darė mažėjantis gyventojų skaičius ir užimtumas, o nedarbo lygis išlieka santykinai žemas – apie 7 proc. ir turėtų toliau mažėti. Tai reiškia, kad atlyginimai ir toliau augs.
„MMA didinimas nesukėlė nedarbo augimo – tokį efektą patvirtina ir daugelis mokslinių tyrimų“, – pabrėžė ji.
LB vertinimu, be MMA didinimo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos augtų gerokai lėčiau, o nelygybė didėtų.
Skaičiuojama, kad MMA didinimas padeda „sulyginti“ natūraliai netolygų atlyginimų augimą.
Vis dėlto pabrėžiama ir kita pusė – atlyginimų augimas tam tikru laikotarpiu lenkė darbo našumą, o tai gali silpninti šalies konkurencingumą.
Taip pat akcentuota, kad Lietuva nėra vienalytė – didmiesčiuose MMA sudaro apie 30–35 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o regionuose dažnai tampa dominuojančiu atlygiu, todėl verslui ten prisitaikyti yra sudėtingiau.
Profsąjungos: didesnė MMA verčia verslą keistis
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis su dalimi argumentų nesutiko ir teigė, kad atlyginimų augimas yra būtinas spaudimas verslui modernizuotis.
„Minimalios algos augimas skatina darbdavius greičiau persitvarkyti – investuoti, diegti technologijas, kurti didesnės pridėtinės vertės ekonomiką“, – sakė jis.
Anot jo, tarptautinės institucijos – Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija ir EBPO – taip pat rekomenduoja būtent tokį kelią.
Vis dėlto diskusijoje iškeltas ir klausimas dėl verslo galimybių atlaikyti spartesnį MMA augimą, ypač regionuose.
„Jeigu įmonė iš kelių procentų pelno pereina į minusą, ji gali pradėti svarstyti pasitraukimą iš Lietuvos – tada prarastume darbo vietas“, – įspėta posėdyje.
Taip pat pabrėžta, kad vien MMA didinimas neišspręs visos pajamų nelygybės problemos.
„Mes neišspręsime visos pajamų nelygybės vien MMA – reikia žiūrėti nelygybę tarp dirbančiųjų“, – teigė R.Garuolis.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis BNS sakė, kad MMA kitąmet turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 procentais.
Toks didėjimas, pasak verslo atstovo, būtų racionalus atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įvairių sektorių dabartinę padėtį.
„Mūsų mintis dėl MMA dydžio – turime atsižvelgti į ekonomikos augimą. Ir jeigu pažiūrėtume, kaip sektoriai dabar auga – transporto sektorius, viešojo maitinimo sektorius, viešbučių sektorius – augimas yra kelių procentų dydžio, transporto sektorius netgi susitraukęs yra. Tad mūsų įsivaizdavimas, kad MMA turėtų kilti atsižvelgiant į tai – tai yra tarp 6–7 procentų“, – žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį ketvirtadienį sakė A. Romanovskis.
„Tai būtų toks protingas kilimas, nes irgi turim suprasti, jeigu jis bus neprotingas, pirmiausia nukentės ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, verslas siūlo kartu su nuosaikiu MMA didinimu kelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
2026 metais MMA siekė 1153 eurų „ant popieriaus“, 2025 m. – 1038 eurus, 2024 m. spalį – 924 eurus.
2025 metais VDU Lietuvoje „ant popieriaus“ siekė apie 2120–2480 Eur.
Pagal dabar galiojančią Trišalės tarybos metodiką, MMA skaičiuojama remiantis prognozuojamu VDU, iš kurio eliminuojamos premijos ir priedai, bei siektinu MMA ir VDU santykiu.
Šis santykis nustatomas pagal didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių vidurkį ir paprastai siekia apie 45–50 proc.
Galutinis MMA dydis gaunamas prognozuojamą VDU padauginus iš pasirinkto santykio, o sprendimą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos rekomendacijas ir šalies ūkio tendencijas.
Gaunančių MMA padaugėjo
15min skelbė, kad Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. spalį Lietuvoje minimaliąją mėnesinę algą arba mažesnį darbo užmokestį gavo 115,5 tūkst. darbuotojų – tai sudarė 9,5 proc. visų dirbančiųjų.
Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų dalis padidėjo 0,5 procentinio punkto. Dauguma jų (93,1 tūkst.) dirbo ne visą darbo laiką.
2025 m. spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo 22,4 tūkst., tai sudarė 2 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,7 proc. (5,1 tūkst.), privačiame – 2,2 proc. (17,3 tūkst.).
Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis padidėjo – 0,2, viešajame sektoriuje – 0,1, privačiame sektoriuje – 0,3 procentinio punkto.
2025 m. spalį, surūšiavus didėjančia tvarka visą darbo laiką dirbusius šalies ūkio darbuotojus pagal jų darbo užmokestį, nustatyta, kad pirmasis ketvirtadalis darbuotojų uždirbo iki 1 500 eurų.
Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 3 572 Eur – buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia – 1 422 Eur – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.
