Toks energijos kainų šuolis gali vėl sustiprinti infliacijos spaudimą. Kylančios energijos kainos labiausiai paveikė JAV technologijų akcijas, o Europos akcijų indeksai buvo atsparesni. Tuo metu Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki žemiausio lygio nuo 2022 m. pabaigos.
Geopolitinė rizika vėl kelia energijos kainas
Svarbiausias savaitės pokytis rinkose fiksuotas energijos sektoriuje. „Brent“ naftos kaina pakilo 15,9 proc., o Europos TTF gamtinių dujų kaina šoktelėjo 18,0 proc. – tai vieni didžiausių savaitinių pokyčių per pastaruosius mėnesius. Juos paskatino žlugusios trapios JAV ir Irano paliaubos – pranešta apie atakas prieš energetikos ir laivybos infrastruktūrą prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį gabenama beveik penktadalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, taip pat vėl sustiprėjo nerimas dėl laivybos Raudonojoje jūroje sutrikimų.
Kilus abejonių dėl fizinių tiekimo maršrutų, prekiautojai į kainas vėl įtraukė geopolitinę rizikos premiją – papildomą kainos dalį, atspindinčią baimę, kad dėl geopolitinių įvykių gali sutrikti energijos išteklių tiekimas, o Europos dujų kainos kilo kartu su nafta. Prieš savaitę pažymėjome, kad energijos kainų mažėjimas nebūtinai bus tolygus. Praėjusi savaitė tai patvirtino – energijos kainos kyla jau antrą savaitę iš eilės, o jų augimo tempas gerokai paspartėjo.
JAV infliacija mažėjo sparčiau nei prognozuota, tačiau naftos kainos temdo perspektyvas
Metinė JAV infliacija birželį sumažėjo nuo 4,2 proc. gegužę iki 3,5 proc. – lėtėjimas buvo spartesnis nei prognozuota. Vartotojų kainos per mėnesį krito 0,4 proc., o degalų kainos sumažėjo beveik 10 proc. Bazinės kainos, neįskaitant energijos ir maisto, per mėnesį nesikeitė, o kelių grupių prekės, tarp jų drabužiai, medikamentai ir naudoti automobiliai, pigo. Metinė bazinė infliacija sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę ir buvo mažesnė, nei tikėjosi rinkos.
Vis dėlto liepą šoktelėjusios naftos kainos gali vėl padidinti spaudimą JAV infliacijai. Nepaisant to, analitikai sumažino savo prognozes – tikimasi, kad vidutinė infliacija 2026 m. sieks 3,4 proc., o iki kitų metų vidurio sumažės iki maždaug 2,1–2,2 proc.
JAV ekonomika išlieka atspari, euro zonos pramonė silpsta, o Kinijos augimas lėtėja
JAV ekonominis aktyvumas birželį išliko palyginti tvirtas. Mažmeninės prekybos apyvarta, neįskaitant automobilių ir degalų, per mėnesį padidėjo 0,4 proc. Tai buvo jau šeštas augimas iš eilės. Palyginti su praėjusių metų birželiu, apyvarta buvo 5,7 proc. didesnė, daugiausia dėl pirkimų internetu. Apdirbamosios pramonės gamyba per mėnesį nepakito, tačiau buvo 1,1 proc. didesnė nei prieš metus. Naftos gavyba JAV toliau nuosaikiai augo ir artėjo prie 13,9 mln. barelių per dieną.
Euro zonoje pramonės gamyba gegužę sumažėjo 0,4 proc. – tai pirmas kritimas per keturis mėnesius. Gamybos apimtis mažėjo daugiau nei pusėje valstybių narių, nors Vokietijoje ir Ispanijoje fiksuotas augimas. Palyginti su praėjusiais metais, euro zonos pramonės gamyba buvo 1,3 proc. mažesnė. Iš bendro konteksto išsiskyrė kompiuterių ir elektronikos gamyba, kurioje užfiksuotas jau trečias dviženklis metinis augimas iš eilės.
Kinijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 4,3 proc., palyginti su 5 proc. metų pradžioje – tai silpniausias rezultatas nuo 2022 m. pabaigos ir pastebimai mažesnis, nei prognozavo analitikai. Didžiausias silpnumas ir toliau buvo juntamas statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose, o vartojimas išliko vangus – mažmeninės prekybos apyvarta birželį per metus padidėjo tik 1 proc. Į eksportą orientuotos pramonės šakos ir toliau rodė geresnius rezultatus: eksporto augimas paspartėjo iki 27 proc. per metus, daugiausia dėl kompiuterių, mikroschemų ir kitų technologinių prekių. Nepaisant to, Kinijos ekonomikos augimo prognozės 2026 m. išliko stabilios ir siekia 4,6 proc.
Didžiausias spaudimas – JAV technologijų akcijoms, Europa atsparesnė
JAV akcijų indeksai smuko, o labiausiai – jautriausi augimui rinkos segmentai. Technologijų bendrovių gausus „Nasdaq Composite“ indeksas krito 2,9 proc., „S&P 500“ – 1,6 proc., o mažųjų bendrovių „Russell 2000“ laikėsi geriau ir smuko 0,5 proc. Nors birželio infliacija buvo mažesnė nei tikėtasi, rinkų dėmesį nustelbė naftos kainų šuolis. Brangstanti energija didina artimiausio laikotarpio infliacijos lūkesčius, o tai mažina viltis dėl greito palūkanų normų mažinimo ir labiausiai veikia aukštai vertinamas technologijų akcijas.
Europos akcijos laikėsi geriau – „Euro Stoxx 50“ indeksas sumažėjo 0,6 proc., Vokietijos DAX ir Ispanijos IBEX 35 prarado po 0,9 proc., o Prancūzijos CAC 40 liko nepakitęs. Europos indeksuose brangios technologijų bendrovės sudaro mažesnę dalį, o energetikos, finansų ir pramonės įmonės – didesnę. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl regiono rinkos nukentėjo mažiau, nors Europa energijos brangimui yra jautresnė.
Taurieji metalai pigo, o valiutų kursai beveik nekito
Taurieji metalai pigo, nors geopolitinė įtampa paprastai didina jų, kaip saugesnės investicijos, patrauklumą. Aukso kaina sumažėjo 2,2 proc. iki 4 012,70 JAV dolerio už unciją, o sidabro – krito 6,3 proc. iki 56,04 dolerio.
Po kelias savaites trukusio spartaus kilimo šis atsitraukimas atitiko pelno fiksavimą ir aukštesnius palūkanų normų lūkesčius – didesnis pajamingumas didina alternatyviąsias turto, negeneruojančio pajamų, laikymo sąnaudas. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu liko iš esmės nepakitęs ir siekė 1,1435. Tai rodo, kad savaitės įtampa pasireiškė per žaliavų ir akcijų, o ne pagrindinių valiutų rinkas.
Šią savaitė rinkų dėmesio centre
Svarbiausias savaitės įvykis – ketvirtadienį vyksiantis Europos Centrinio Banko pinigų politikos posėdis. Ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos nesikeis, o indėlių palūkanų norma išliks 2,25 proc. Kylant energijos kainoms, dėmesys kryps ne tiek į pačią normą, kiek į pareiškimą ir spaudos konferenciją – ar keisis tonas kalbant apie infliacijos rizikas.
Penktadienį bus paskelbti išankstiniai liepos euro zonos PMI indeksai – operatyviausias verslo aktyvumo rodiklis. Prognozuojama, kad gamybos sektoriaus indeksas išliks šiek tiek virš 50 punktų augimo ribos ir sieks 51,6 punkto, o paslaugų sektoriaus – pagerės iki 49,8 punkto, bet liks šiek tiek žemiau jos. Atitinkami JAV indeksai, kaip tikimasi, išliks augimo zonoje.
Savaitė jau atnešė pirmųjų signalų. Pirmadienį paskelbti Vokietijos birželio gamintojų kainų duomenys parodė 0,3 proc. kritimą per mėnesį – šiek tiek daugiau nei prognozuota, o tai rodo silpną infliacinį spaudimą gamybos grandinėje. Antradienį skelbiamos Vokietijos ir euro zonos ZEW investuotojų nuotaikų apklausos parodys, ar investuotojų pasitikėjimas stabilizuojasi – tikimasi, kad rezultatai gerės.