Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva iš 37 vietos pakilo į 35 vietą, Latvija – iš 34 nusileido į 37, Estija išliko 21 vietoje.
Lietuvoje geriausiai įvertinta makroekonominė aplinka (30 vieta), sveikata bei pradinis išsilavinimas (36 vieta) ir infrastruktūra (42 vieta), o prasčiausiai – institucinė sritis (53 vieta).
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo iš 38 į 36 vietą, Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 39 vietą, Estija iš 27 vietos nusileido į 28.
Lietuvoje aukščiausiai įvertinta technologinė parengtis (22 vieta), aukštasis mokslas ir profesinis mokymas (24 vieta), prasčiausiai – šalies rinkos dydis (78 vieta) ir finansų rinkos plėtra (57 vieta).
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą Lietuva pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą, Latvija iš 61 vietos pakilo į 58, Estija – iš 34 į 31. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 36 poziciją.
PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9 vieta), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9 vieta), terminų nebuvimą pradėti verslą (9 vieta), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11 vieta), galimybę naudotis internetu mokyklose (11 vieta).
Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15 pozicija), vietinių tiekėjų skaičių (16 pozicija), eksporto dalį BVP (17 pozicija), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17 pozicija), importo dalį BVP (18 pozicija), vietinės konkurencijos intensyvumą (18 pozicija), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20 pozicija), turinčių vidurinį (21 pozicija) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21 pozicija), pradinio išsilavinimo kokybę (22 pozicija), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23 pozicija), interneto pralaidumą (23 pozicija), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27 pozicija), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 pozicija).
Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120 vieta), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116 vieta), atleidimo iš darbo išlaidas (109 vieta), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108 vieta) ir valdžios reguliavimo naštą (103 vieta).
2015-2016 metų pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį (14,8 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.).
Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.
