Ekspertų teigimu, institucijos žlungantį banką privalo uždaryti kuo greičiau ir visų pirma, kol yra uždarytos biržos, jeigu nori apriboti smukimą rinkoje ir galimą masišką indėlių atsiėmimą.
Priešingu atveju dėl vieno probleminio banko gali suklupti ir kiti bankai. Tokiu atveju galėtų kilti grandininė reakcija, kurios vyriausybės neatlaikytų. Taip, pavyzdžiui, nutiko Airijoje, kuriai galiausiai teko prašyti tarptautinės pagalbos.
ES finansų ministrai praėjusią savaitę pasiekė susitarimą dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, pagal kurį būtų uždaromi probleminiai bankai. Uždarymo sąnaudos būtų dengiamos iš specialaus fondo, kuris bus kaupiamas iš bankų įmokų ir kuris bus laipsniškai galutinai suformuotas iki 2025 metų.
Be šio mechanizmo, bus taikoma ir jau suderinta nauja priežiūros tvarka, kurią taikys Europos Centrinis Bankas (ECB).
Taip pat numatyta įdiegti ir bendrą indėlių garantijų sistemą.
Ši bankų sąjungos sistema buvo sukurta dėl finansų, o po to ir skolų krizės, kuri parklupdė daug bankų, o euro zonoje išprovokavo gilią recesiją.
Pasak ekspertų, ši sistema susijusi su turbūt didžiausiu nacionalinių galių perdavimu Briuseliu nuo euro sukūrimo laiku. Todėl dėl jos šalims tenka eiti į skausmingus kompromisus.
Pavyzdžiui, kai kurios šalys, kaip antai Vokietija, nebuvo itin linkusios suteikti Briuseliui pernelyg daug įgaliojimų prižiūrėti ir tvarkyti jų bankų sistemą.
Tuo tarpu Prancūzija ragino įdiegti visiškai centralizuotą „bendrąją sistemą“, kuri apimtų visus euro zonos bankus, o ne tik didesnius. Paryžius įrodinėjo, kad problemos dažnai pirmiausia kyla mažesniuose bankuose.
Paryžius taip pat manė, kad bendru pertvarkymo mechanizmu turėtų rūpintis Europos Komisija (EK), kuri ir tartų paskutinį žodį sprendžiant, ar banką reikėtų uždaryti.
Pagal dabartinį susitarimą dėl banko uždarymo spręs bendro pertvarkymo mechanizmo valdyba. Nors Komisija turi teisę prieštarauti, ji turės pelnyti ES finansų ministrų pritarimą, o šis procesas greičiausiai truktų pernelyg ilgai, todėl ši galimybė vargu ar būtų praktiška, teigia ekonomistai.
„Berenberg Bank“ tyrimo ataskaitoje rašoma, kad bankų sąjunga yra „istorinis žingsnis“, bet taip pat ir kompromisas tarp šalių, „nerimaujančių dėl savo bankų stabilumo, ir tų, kurios nenori rizikuoti savo mokesčių mokėtojų pinigais“.
Galiausiai iš esmės laimėjo pastarosios šalys, tarp kurių yra ir Vokietija, tačiau dėl to „plane yra tam tikrų trūkumų“, rašoma ataskaitoje.
„Palyginti su bendru priežiūros mechanizmu, kuriuo rūpinsis ECB, bendras pertvarkymo mechanizmas tik vadinamas bendru“, – teigia „Bruegel“ instituto ekspertas Nicolas Veronas.
„Priežiūros sistemoje įgaliojimai iš tikrųjų yra sujungti, tačiau bendro pertvarkymo mechanizmo sistemoje kiekvienas tebėra už save“, – teigia jis.
Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas yra įspėjęs, kad bendras pertvarkymo mechanizmas gali veikti nepakankamai sparčiai būtent dėl to, kad Komisija iš esmės yra palikta nuošalyje.
Tai būtų galima „palyginti su skubiu ligonio atvežimu į ligoninę, kai pirmiausia surengiamas ligoninės valdybos posėdis užuot suteikus ligoniui būtiną pagalbą“, – pareiškė jis ES vadovų susitikime praėjusį ketvirtadienį.
„Jeigu banko negalima uždaryti per savaitgalį, kad būtų išvengta masiško indėlių atsiėmimo iš visų bankų, sistema yra pernelyg sudėtinga“, – pareiškė jis.
Tokiu pagrindu sukurta bankų sąjunga „būtų didžiausia iki šiol padaryta klaida sprendžiant dėl krizės kilusius klausimus“.
