Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė sako, kad staigaus kreditavimo bumo tikrai neturėtų būti, nors bankų rodikliai antroje metų pusėje turėtų būti geresni: „Agresyvus skolinimas gali lemti tokius pat didelius atidėjimus, todėl sparčios plėtros bankų segmente nereikėtų tikėtis“, – sako ji.
Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidentės, kitų bankų rodikliai priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjimus formavo pernai. „Jei bankai pernai nuoširdžiai viską nurašė, tai jie šiemet turėtų parodyti pelno. Gal tai yra signalas, kad bankai po truputį grįžta į savo vėžes, pradeda aktyviau veikti kreditavimo srityje, nes praktiškai nuo 2008 metų sausio finansavimo funkcija buvo padėta į šoną“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas kol kas nelinkęs sureikšminti duomenų apie pelną, nes analizuodamas pastarojo meto veiklos rezultatus pastebi, kad bankai pradėjo daugiau uždirbti ne iš kreditavimo, o iš valiutų konvertavimo operacijų, brangusių pavedimų – tai ir padeda jiems atsigauti, pelnas nereiškia, kad bankai pradeda labiau pasitikėti Lietuvos rinka.
Šių metų trečiąjį ketvirtį „Swedbank“ paskelbė uždirbęs 90 mln. litų grynojo pelno.
„Paskolų ir toliau išduodama mažai“, – sako jis ir skaičiuoja, kad nuo 2008 metų lapkričio, kai faktiškai ir prasidėjo krizė, iki šių metų rugsėjo vidaus kredito suma sumažėjo 7,5 mlrd. litų, iš jų įmonėms – 5,2 mlrd. litų.
„Bendra tendencija ta, kad bankai paima pinigus iš rinkos, o skolina gerokai mažiau. Be to, didžioji dalis naujų paskolų yra skirta senosioms refinansuoti, pastebime, kad bankai refinansuoja senas paskolas labiau apsidrausdami. Nedaug naujų objektų, kuriuos finansuotų, o ir apyvartinių lėšų išduodama labai mažai“, – teigia S.Besagirskas.
Šių metų trečiąjį ketvirtį „Swedbank“ paskelbė uždirbęs 90 mln. litų grynojo pelno.
Kitą savaitę savo trečiojo ketvirčio rezultatus paskelbs ir kitu du didieji bankai Lietuvoje – SEB ir DnB NORD.
