Susiję: valdžios pažadai švietimo srityje.
Susiję: naujosios Vyriausybės programa: kažkaip skatins ekonomiką.
Apie naujosios vyriausybės programą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje 24/7 sekmadienį žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi su Laisvosios rinkos instituto eksperte Rūta Vainiene ir banko „Nordea“ analitiku Žygimantu Mauricu.
Naujosios Vyriausybės programinės nuostatos reiškia, kad bus panaikina daugelis Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimų. Švietimo srityje neliks mokinio krepšelių, visi mokantys už mokslą studentai mokės tokią pat sumą nepriklausomai nuo studijų krypties. Nebus uždaromos mokyklos. Didės mokytojų ir dėstytojų algos.
Programoje teigiama, kad bus gražintas nemokamas visų pradinukų maitinimas. Taip pat gražinti vadinamieji vaiko pinigai visiems nepilnamečiams.
Mokesčių politikoje numatytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis taikant neapmokestinamąjį turto dydį. Norima įvesti ir progresinius pajamų mokesčius, nustatyti PVM lengvatas vaistams, leidiniams ir knygoms, būtiniausiems maisto produktams, kelivių vežimui, viešbučiams ir intelektinei veiklai.
Progrmoje neatsisakoma planų statyti atominę elektrinę.
Šioje kadencijoje žadama įvesti eurą. Šilumos ūkyje pereiti prie biokuro, valstybės lėšomis atlikti masinę daugiabučių renovaciją. Lenkiškuose rajonuose žadama įvesti dvikabystę. Įteisinti vietovių ir gatvių dvikalbius pavadinimus.
Keičiasi ir šeimos politika. Vyriausybė teigia, kad nemokys šeimų gyventi ir nekariaus kultūrinio karo su neatitinkančiomis archaiško idealo šeimomis.
Analitikai programą įvertino kritiškai
LLRI ekspertė R. Vainienė televizijos laidoje teigė, kad Vyriausybės programa yra labai abstrakti, o daugybė dalykų gali likti neįgyvendinti.
„Aš ėmiau skaičiuoti bendrus žodžius, kurie programoje dominuoja. Žodis „sieksime“ programoje pavartotas 107 kartus, žodis „remsime“ – 54, „sudarysime” – 41 kartą, „skatinsime“ – 88 kartus, „didinsime” – 42 kartus, tačiau ko pasieksime nėra įvardinama. Tačiau, kita vertus, kai kurios programų dalys yra labai konkrečios, su labai konkrečiais sprendimais. Žinome, kad jeigu programoje yra aptakių nuostatų, jų galima ir neįgyvendinti arba jas galima įgyvendinti visaip ir tam yra absoliuti veiksmo įvairovė. Tuomet atsiranda įvairų „jeigu“ ir išlygų“, – laidoje sakė Rūta Vainienė. Jos nuomone, konkretūs Vyriausybės programos punktai yra „labai raudoni“.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žygimantas Mauricas |
Banko „Nordea“ analitikas Ž.Mauricas antrino R.Vainienei, jis programoje taip pat pastebėjo neapibrėžtumų.
„Esu linkęs sutikti, kad neapibrėžtumų yra nemažai ir kelis aš pasidaviau pagundai pasirašyti sau. Pavyzdžiui, „garantuosime tinkamai apmokamą darbą“. Neaišku, ar apskritai garantuosime tinkamai mokamą ar apskritai apmokamą darbą. Kas yra tas žodis tinkamas ir kam tinkamas? Ar tai naujai valdžiai, ar žmonėms, kurie gaus tą darbą? Ir apskritai ar apmokamą? Taip pat „tinkamomis priemonėmis mažinsime augančios infliacijos grėsmę“. Taip ir neaišku, ar mažins grėsmę ar pačią infliaciją. Nelabai aiškus sakinys – „taikysime pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems būtiniausiems maisto produktams“. Kas tai yra būtiniausi maisto produkai? Ir kas tie „kai kurie“? Taigi tų neaiškumų yra. Kai kurie sakiniai primena pasakėčią apie baroną Miunchauzeną, kai jis pats save ištraukia už plaukų“, – teigė Ž. Mauricas. - Pavyzdys: „didindami socialinio draudimo pensijas užtikrinsime finansinį pensijų sistemos tvarumą“. Suprask, kiek pinigų surinksime, tiek ir išmokėsime. – „Bet tuo pat metu garantuosime, kad pensijų perkamoji galia didėtų“... Įgyvendinti du šiuos dalykus vienu metu yra labai sudėtinga.
Švietimas – grįžimas į praeitį
Daugiausia specialistų kritikos sulaukė konkrečiausia programos dalis – švietimas.
„Švietimo dalis – tai yra grįžimas į praeitį, į nulinę būseną. Visiškas krepšelių atsisakymas ne tik aukštąjame moksle, bet ir bendrajame lavinime. Pavyzdžiui, „suplanuosime specialistų kiekį kurių reikės artimiausiu laikotarpiu ir sudarysime ilgalaikes sutartis, pagal kurias valstybiniai universitetai tuos specialistus paruoštų“. Tai absoliutus centrinis planavimas. Kaip gali kas nors suplanuoti, kokių specialistų reikės ateityje? Ir kur čia yra tas žmogus, kuris renkasi, kuo bus ateity? Jie kurs švietimo plano komitetą, kad galėtų suskaičiuoti. Nevalstybinėms mokykloms bus formuojamas valstybinis užsakymas, jeigu reikės. Ir vėl tas „jeigu“? Tai grįžimas į tarybinę sistemą, valstybinę švietimo sistemą. Tas pats ir bendrajame lavinime. Ten neuždarinės mokyklų. Reiškia, nepaisydami, kad mokinių skaičius mažėja, jie nekeis nei komplektacijos, nei struktūros.
Jie pataikauja tautinėms mažumoms... Tai kainuos milžiniškus pinigus.
Apskritai man susidaro įspūdis, kad jiems gavus priesaiką pradės lyti kokiais 50 milijardų, nes nežinia iš kur pagal šitą programą valdžia numato gauti lėšų. Jie pažada viską: visiems viską atiduos, renovuos, išdalins, algos bus didelės“, – sakė R. Vainienė.
Susidaro įspūdis, kad jiems gavus priesaiką pradės lyti kokias 50 milijardų, nes nežinia iš kur pagal šią programą valdžia numato gauti lėšų. Jie pažada viską: visiems viską atiduos, renovuos, algos bus didelės...
„Kitą pavojingą tendenciją matau – tai pasiūlymai dėl pensijų kaupimo. Prie antros pakopos pensijų kaupimo žadama grįžti subalansavus „Sodros“ biudžetą (taigi, anot E.Jakilaičio – niekada). Mes visgi negrįžtame prie privataus kaupimo ir darome meškos paslaugą savo vaikams ir ankūkams. Jeigu šiuo metu yra keturi dirbantieji vienam pensinio amžiaus žmogui, tai po 30 metų bus tik du dirbantieji. Tai bus tik du būdai palaikyti tas pensijas. Arba iš Kinijos ir Indijos atvažiuos dirbantieji, arba mes dabar investuosime pinigus į Kiniją ir Indiją per privačius pensijų fondus, ir jie mums uždirbs pensijas. Jei liksime prie „Sodros“ sistemos, po 30 metų tokių pensijų kaip dabar negalėsime mokėti“, – teigė Ž. Mauricas.
Dokumente, kuris Seimui bus pristatytas kitą savaitę, numatyta atšaukti daugelį Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ir buvusio Seimo sprendimų.
Mokesčių politika: lengvatos be pajamų?
Mokesčių politikoje numatytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis taikant neapmokestinamąjį dydį. Kitaip tariant, tik šis mokestis, ir tai su apribojimais. Taigi nesunku suvokti, kad naujosios Vyriausybės programoje numatyta daugiau išlaidų nei pajamų.
„Turint omenyje, kad žadama įvesti PVM lengvatas, tų mokesčių gali netgi dar šiek tiek sumažėti. Taigi iš kur tų pinigų bus paimta vis didėjančiam išlaidų katilui tikrai yra didelis klausimas“, – svarstė Ž.Mauricas.
„Aš turiu tokį įtarimą, kad greičiausiai šita valdžia gali panorėti prispausdinti daug litų ir tais atspausidintais litais per kažkokį valstybinį banką šitas malones žmonėms išdalinti. Ką tai reiškia? Tai reiškia milžinišką infliaciją, žmonių apvagimą. Tai visiškai nesiderina su siekiais įstoti į euro zoną. Žodžiu, labai daug prieštaringų teiginių. Ir jie paskui galės rinktis, ką daryti: tą arba aną“, – optimizmu netryško R.Vainienė.
Rūta Vainienė pasigedo konkretumo ir sveikatos priežiūros srityje. Tačiau ten gausu atgarsių iš „Darbo partijos“ programos, bet nekalbama apie svarbiausius dalykus. Tarkime, priemokas už pacientus. Tepasakoma, kad reikia mažinti vaistų kainas, suderinti privatų ir savanorišką sveikatos draudimą. Tačiau kaip tai padaryti, nepasakoma. Taip pat neatsakoma į klausimą, kaip sumažinti eiles sveikatos įstaigose.
