Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 30d. 13:55

Analitikai: vien draudimais alkoholizmo problemų neišspręsime

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Statistikų duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas pastaraisiais metais mažėja, tačiau tai nereiškia, kad šalyje nebėra problemų su alkoholiu, todėl jo prieinamumą reikia riboti, teigia ekonomistai.

Tačiau tiek Nerijus Mačiulis, tiek Marius Dubnikovas sako, jog problemą reikia spręsti ne vien draudimais – reikia pasiūlyti žmonėms darbo ir aktyvios veiklos galimybių.

„Jei žiūrime į neblaivių asmenų nusikaltimus, avarijas, žmogžudystes, ligas dėl alkoholio, tai neleidžia sakyti, kad viskas gerai ir galima šitą klausimą uždaryti. Galbūt galime pasidžiaugti, kad nesame daugiausia alkoholio išgerianti tauta, bet su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusių problemų turime nemažai ir su jomis reikia kovoti. Jei yra nemaloni statistika, tai akivaizdu, kad alkoholio prieinamumas yra per didelis ir jo populiarinimą reikia apriboti“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau, pasak jo, alkoholio prieinamumo problemą reikia spręsti ne vien draudimais, bet pasiūlius kompleksinį veiksmų priemonių planą.

„Žinome, kad pagrindinė problema yra nusivylusi visuomenės dalis, neturinti darbo, daug perspektyvų ir ten nei reklamos ribojimas, nei lauko kavinių darbo ribojimas neturės jokio poveikio. Reikia kalbėti apie priemonių kompleksą, kur reklamos ribojimas turės ilgalaikės įtakos vaikams neskatinant vartoti, parduotuvių prekybos laiko ribojimas mažina spontanišką vartojimą, o akcizų kėlimas mažina įperkamumą“, – tvirtino N.Mačiulis.

Jis pateikė Islandijos pavyzdį, kur kartu su akcizų didinimu ir prekybos bei reklamos ribojimu buvo investuojama į sporto infrastruktūrą, laisvalaikį, socialiai remtinoms šeimoms suteikiama lėšų, kurias jos galėjo skirti tik sportui, kultūrai ir sveikatingumui.

„Jaunimui atsirado alternatyvų ir poveikis buvo greitas bei milžiniškas, nes alkoholis tapo nepopuliaria veikla, o daugelis pasuko į sportą ar kultūrą“, – sakė ekonomistas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas taip pat pripažino, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka didelis, reikia kontrolės priemonių, tačiau jos turi būti nukreiptos į problemines žmonių grupes.

„Reikėtų atsižvelgti į tyrimų duomenis, kad didžiąją alkoholio dalį išgeria 15–20 proc. populiacijos, kuri yra žemo išsilavinimo ir gyvena provincijoje (...) Problema realiai yra tuose regionuose, kur didelis nedarbas, mažas įvairių kultūros ir sporto renginių prieinamumas, kur žmonių aplinka yra pakankamai depresyvi ir stumia į tą liūną. Į taip reikėtų daugiau kreipti dėmesio, o ne muges ar festivalius reguliuoti“, – BNS teigė M.Dubnikovas.

Statistikos departmento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų legalaus alkoholio – 5 litrais mažiau nei skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (18,2 litro).

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Pasak N.Mačiulio, natūralu, kad abiejų organizacijų duomenys skiriasi, nes Statistikos departamentas skelbia tik oficialiai parduotą alkoholio kiekį, o Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama statistika, įvertinus ir nelegalią prekybą.

„Yra daug prielaidų nelegaliam vartojimui – kažkas atsiveža iš Baltarusijos, kažkas iš Lenkijos, kažkas pasigamina, prieš penkmetį buvo ir baisesnių dalykų, kai buvo įvežamas denatūruotas alkoholis ir Lietuvoje išvalomas, o tada pardavinėjama kaip degtinė. Dabar manau, kad nelegalaus alkoholio vartojimas yra sumažėjęs ir galbūt tos prielaidos, kurias turi Pasaulio sveikatos organizacija, truputėlį yra agresyvios ir to nelegalaus vartojimo Lietuvoje nėra tiek daug, kiek skelbiama“, – sakė N.Mačiulis.

Anot M.Dubnikovo, PSO duomenys rodo, kad Lietuvoje yra didelė šešėlinė alkoholio rinka, tačiau kiti šaltiniai to nepatvirtina.

„Jei darytume prielaidą, kad abiejų organizacijų duomenys yra teisingi, turime kalbėti apie Lietuvoje didėjančią nelegalaus alkoholio rinką, tačiau anksčiau iš Statistikos departamento buvo informacija, kad tarp lietuvių daugėja rūšinio vyno ir brangių stiprių alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės viskio ar degtinės pirkimai. Kaip žmonių pajamos didėja ir jie perka geresnės kokybės produktus, atsisakoma nekokybiškų nelegalių produktų“, – tvirtino M.Dubnikovas.

Be to, anot jo, 2016 metais PSO ataskaitoje teigė, kad nepaisant didėjančio alkoholio vartojimo, jo sukeliamų ligų ir mirčių skaičius mažėjo.

„Tai arba lietuviai įgauna kažkokį imunitetą nuo alkoholio, kurio likęs pasaulis neturi, arba kažkas negerai su skaičiais“, – svarstė M.Dubnikovas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką