Trišalėje taryboje antradienį darbdaviai ir profesinės sąjungos sutarė, kad MMA reikėtų didinti bent 100 Lt, tačiau Vyriausybės atstovai į posėdį atėjo su siūlymu minimalią algą kelti vos 50 Lt.
„Trišalės tarybos nariai labai gerai žino – mes visų pirma rūpinamės tuo, kad Lietuvoje daugėtų darbo vietų ir galėtume padėti šiandien tiems, kurie neturi darbo. Tai visų pirma reikia sutarti dėl Darbo kodekso lankstumo. Jei bus priimti sprendimai dėl Darbo kodekso pataisų, tokiu atveju matome galimybę ir daugiau didinti minimalią algą. Bendras reikalas pasirūpinti tais, kuriems yra sunkiausia“, – sakė premjeras.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad MMA didinimas yra pateikiamas kaip biudžetinis klausimas.
„Jeigu pasižiūrėsime į galutinį poveikį viešiesiems finansams, tai MMA didinimas viešiesiems finansams yra neutralus, nes viešajame sektoriuje vis dar dirba mažiau žmonių nei privačiame, ir tai reiškia, kad net daugiau išleidžiant viešajame sektoriuje dirbančių žmonių darbo užmokesčiui, socialinio draudimo fondai gauna didesnes pajamas“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.
Reikėtų kalbėti ne apie fiskalinį poveikį, bet minimalios algos augimą sieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu.
„Pirmiausia reikia prisiminti, kad pats darbo užmokestis šiais metais augs gana nuosaikiai. (...) Jeigu darbo ūkyje užmokestis auga nuosaikiai, ar gali darbo užmokestis nekvalifikuočiausiai darbo jėgai augti tokiais šuoliais, ypač kai kalbame apie keliolika procentų. Tai pirmiausia yra proporcingumo klausimas“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, per didelis MMA didinimas lemtų diskusijas, kodėl kitų žmonių algos, kurie galbūt turi ir aukštąjį išsilavinimą, tačiau gauna vos daugiau nei 800 Lt, atlyginimai neauga.
„Viešajame sektoriuje, paslaugų ar kultūros sektoriuje yra žmonių, kurie gauna gana kuklius atlyginimus, nors tikrai negalima sakyti, kad jie žemos kvalifikacijos (...) Tas judėjimas akmenuko iš apačios pajudina visą grandinę aukštyn, nes tuomet kiekviena kategorija žmonių turės teisę kelti klausimą, kodėl mano darbo užmokestis nuo minimalios algos skiriasi tiek mažai, nors aš turiu visai kitokią kvalifikaciją nei tie žmonės, kurie turi teisę pretenduoti tik į minimalią algą. Tokiu atveju pasekmės viešiesiems finansams jau būtų visiškai kitokios“, – sakė I.Šimonytė.
