„Sunku įvertinti, bet aišku, žmonės, kurie dirbo Ūkio banke, mokėjo ir gyventojų pajamų mokestį. Ir aišku, kad atsilieps, nes darbuotojų Ūkio banke dirbo nemažai, ypač Kaune – galima sakyti, čia buvo jų būstinė, centras. Tai gyventojų pajamų mokesčio miestas gaus mažiau“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Kupčinskas.
Anot jo, palyginus su kitomis savivaldybėmis, laikiusiomis Ūkio banke ir Europos struktūrinių fondų lėšas, Kauno miestas didesnių nuostolių nepatyrė.
„Yra kai kurių einamųjų lėšų, bet jos siekia kelias dešimtis tūkstančių litų, todėl tai neturi esminio poveikio nė vienai įstaigai. Mes Ūkio banke didesnių operacijų nevykdėme – gal viena kita įmonė turėjo einamąją sąskaitą, kur buvo galima susimokėti komunalinius mokesčius, bet rimtesnių įsipareigojimų ar sąsajų su banku nebuvo“, – teigė A.Kupčinskas.
A.Kupčinskas BNS taip pat sakė, kad Kauno miesto savivaldybė nemato pagrindo nutraukti „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį su Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG).
„Tiesioginio poveikio tikrai nėra, nes arena yra savivaldybės nuosavybė. Privatus operatorius yra “Kauno Žalgirio rėmėjas„, tai viešoji įstaiga ir jie veiklą vykdo – praėjusių metų rezultatai rodo, kad jie išpildė koncesijos sąlygas, dėl to savivaldybė pervedė jiems koncesijos mokestį“, – ketvirtadienį sakė A.Kupčinskas.
Koncesininkui vykdant sutartį, mero teigimu, priežasčių nutraukti sutartį šiuo metu nėra pagrindo.
Viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“ vienintelė dalininkė yra bendrovė „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“. Registrų centro duomenimis, V.Romanovas nėra tiesioginis A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro akcininkas, tačiau 75 proc. įmonės akcijų valdo verslininko kontroliuojama ŪBIG.
Be to, anot žiniasklaidos, ŪBIG valdomos A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro akcijos pernai lapkričio pabaigoje buvo įkeistos taip pat V.Romanovo kontroliuojamam Ūkio bankui, užtikrinant Kauno „Žalgirio“ rėmėjui suteiktą 5,2 mln. litų paskolą.
