Lietuvoje susidomėjimas ankstyva pensija vis auga
Oficialus pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai tiek vyrams, tiek moterims. Kitaip tariant, žmogus, norintis išeiti į pensiją sulaukęs 50 metų ar anksčiau, turi pats susikurti bent 15 metų finansinį tiltą iki valstybės pensijos – ir dar ilgesnį, jeigu nori išlaikyti tą patį gyvenimo lygį vėliau.
Edvardas Arnatkevičius, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad ankstyvą pensiją pasiekti pavyksta ne tiems, kas daugiausiai uždirba, o tiems, kam pavyksta daugiausiai sutaupyti: „Tai reiškia, kad žmogus, kas mėnesį atidedantis 300 eurų, taupo apie penktadalį vidutinių pajamų. Tai įmanoma ne visiems, bet būtent čia ir prasideda ankstyvos pensijos realybė: norint tai pasiekti, dažnai tenka gyventi gerokai paprasčiau, nei norėtųsi.“
Skaičiai atrodo įspūdingai. Jeigu žmogus kas mėnesį atidėtų 300 eurų, mėnesio pradžioje juos laikytų einamojoje sąskaitoje su 2 proc. metinėmis palūkanomis, o mėnesio gale investuotų į ETF, kurio metinė grąža prilygtų pastarųjų 30 metų S&P 500 vidurkiui – apie 10,4 proc. per metus, po 30 metų jis sukauptų apie 670 tūkst. eurų.
Investuojant 500 eurų per mėnesį, sukaupta suma siektų apie 1,12 mln. eurų. Investuojant po 1 000 eurų per mėnesį, po 20 metų būtų sukaupta apie 754 tūkst. eurų, o po 25 metų – apie 1,31 mln. eurų.
Vis dėlto tai – optimistinis istorinis scenarijus. S&P 500 per pastaruosius dešimtmečius patyrė išskirtinę sėkmę, tačiau sėkminga praeitis neužtikrina tokios pat ateities. Be to, reikia turėti omenyje, kad dėl infliacijos pinigų vertė ateityje gali gerokai skirtis, o daug kam atsidėti tokias sumas gali būti itin sudėtinga.
Ankstyvą pensiją dažnai gali tekti nukelti
Daugelis investuoja ne vien į JAV akcijas, o renkasi platesnius pasaulinius ETF. „MSCI World“ indeksas 1970–2025 m. teigiamą metinę grąžą turėjo 40 metų iš 56, tačiau net ir toks diversifikuotas indeksas 2008 m. krito apie 37 proc., 2002 m. – apie 33 proc.
Tad investuotojas, kuris 20 metų kaupia portfelį, turi būti pasiruošęs laikotarpiams, kai jo sukaupta suma per metus sumažėja trečdaliu. Jeigu toks kritimas įvyksta prieš pat planuojamą pasitraukimą iš darbo, finansinės laisvės data gali nusikelti keleriems metams.
„Kai kurie investiciniai produktai: pavienės akcijos, kriptovaliutos – gali atrodyti kaip greitesnis kelias pensijos link, bet dažnai tai baigiasi nusivylimu. Ankstyvai pensijai labiau tinka nuobodi sistema: mažos sąnaudos, platus diversifikavimas investuojant į akcijas, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, ilgas laikotarpis, o artėjant tikslo link – nuolatinis rizikos mažinimas nulio link, pinigus laikant ten, kur rizikos nėra“, – sako E.Arnatkevičius.
Finansus planuoti būtina visapusiškai
Verta pastebėti, kad tokią pat reikšmę, kaip investavimas, turi ir finansų planavimas, o tai apima ir biudžeto sudarymą bei paskolų planavimą.
Jeigu paskolos kaina didesnė už realistišką investicijų grąžą, pirmiausia verta mažinti skolą. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. balandžio mėnesį naujų vartojimo paskolų namų ūkiams palūkanos Lietuvoje siekė apie 8,26 proc., o būsto paskolų – apie 3,88 proc.
„Brangi vartojimo paskola dažnai yra pagrindinis prioritetas, kurį panaikinti gali būti racionaliau, nei tikėtis rinkose uždirbti daugiau. Būsto paskola – sudėtingesnis atvejis: jeigu palūkanos yra žemos, jūsų pajamos stabilios, yra saugumo rezervas, dalį lėšų galima investuoti“, – pataria E.Arnatkevičius.
Tiesa, prieš pradedant galvoti apie ankstyvą pensiją, verta turėti ir paprastą apsaugą – bent 3–6 mėnesių išlaidų rezervą. Pinigai einamojoje ar taupomojoje sąskaitoje su 2 proc. palūkanomis gali apsaugoti nuo būtinybės parduoti savo investicijas po rinkos kritimo vien todėl, kad sugedo automobilis, netenkama darbo ar atsirado nenumatytų išlaidų.
Tad ankstyva pensija yra reali tiems, kurie gali ilgai ir nuosekliai taupyti didelę pajamų dalį, vengti brangių skolų ir sistemiškai investuoti.
