Tiesiogiai
2026-06-17 05:52

Ant Vyriausybės stalo – 423 mln. eurų vertės jungčių su Latvija plėtros projektas

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą 423 mln. eurų preliminarios vertės elektros jungčių su Latvija stiprinimo projektą pripažinti valstybei svarbiu.
Elektros laidai
Elektros laidai / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.
Temos: 2 Latvija Elektra

Jį įgyvendinant numatoma pastatyti naujas elektros perdavimo linijas ir rekonstruoti jau veikiančias bei susijusias vidaus linijas vidurio, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, sujungti rytinę ir vakarinę sistemos dalis, taip pat, be kita ko, sudarant sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Numatoma nutiesti 330 kV linijas Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, Varduva–Broceni, pastatyti 330 kV Varduvos transformatorių pastotę, šuntinius reaktorius Darbėnų ir Mūšos skirstyklose, rekonstruoti 330 kV linijas Darbėnai–Grobinė, Panevėžys–Jonava, Panevėžys–Aizkrauklė, Lietuvos elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša ir Mūša–Viskali, taip pat įrengti galios srauto ribojimo priemones.

Valstybei svarbaus projekto statusas leis greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti projektus.

Dalis šių projektų laikomi Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektu, kurį dar 2024 metų gegužę Seimas pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu, o įgyvendinant energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais projektą daliai jų taip pat buvo suteiktas toks statusas.

Projektas būtų įgyvendinamas elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir (arba) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis.

Po praėjusią savaitę vykusio vyriausybinės komisijos energetikos sistemos vystymo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė sakė, jog svarbiausios šalies energetikos plėtros kryptys – kritinės infrastruktūros apsauga ir tarpvalstybinių jungčių plėtra: sausumos jungtis su Lenkija „Harmony Link“, jungčių su Latvija stiprinimas ir bendros Lietuvos–Latvijos jungties su Vokietija projektas.

Pasak „Litgrid“, įgyvendinant projektus Lietuvos ir Latvijos pjūvio pralaidumas padidės nuo 1250 iki 2250 megavatų (MW), o tai leis papildomai perduoti apie 4 tūkst. GWh elektros per metus, prijungti prie tinklo apie 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir apie 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.

„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius yra sakęs, kad per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą