Ministerija teigia, kad pasirinkti šį modelį paskatino ribotos finansavimo galimybės – artimiausią dešimtmetį šalies keliams kasmet reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų, tuo metu šiemet numatyta tik apie 0,5 mlrd. eurų.
Todėl ieškoma alternatyvių finansavimo sprendimų, leidžiančių pritraukti privatų kapitalą ir išskaidyti mokėjimus ilgesniam laikui, teigiama Vyriausybės nutarimo projekte, kurį numatoma svarstyti posėdyje trečiadienį.
Pagal projektą su konkursą laimėjusia bendrove valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pasirašytų iki 25 metų trukmės sutartį, iš jų treji metai būtų skirti statyboms ir 22 metai – kelio priežiūrai ir atnaujinimui.
„Galimas sutarties laikotarpio trumpinimas, tačiau optimalus terminas būtų iki 25 metų. Per trumpas terminas mažina privataus subjekto investicinį patrauklumą ir didina įmokų dydį. Ilgesnis terminas leidžia išskaidyti kaštus ir užtikrinti didesnį rizikų perdavimą“, – rašoma nutarimo projekte.
Ministerijos skaičiavimais, projekto socialinė nauda sieks apie 59,6 mln. eurų (su PVM). Teigiama, kad aplinkkelis sumažintų eismo įvykių skaičių, triukšmą ir oro taršą, prisidėtų prie regiono ekonominės plėtros.
Portalas zarasuose.lt 2019 metais rašė, kad miesto gyventojai skundžiasi pravažiuojančio sunkiasvorio transporto keliamu triukšmu, teršalų ir vibracijos daromu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai ir jų būstams.
Ministras Juras Taminskas anksčiau yra sakęs, kad PPP modelis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, jis projektus labai išbrangina.
Kaip rašė BNS, viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu 2015 metais nutiestas Palangos aplinkkelis. Tokiu būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio, Seimas 2015 metais tam nepritarė.
