Naujajai koalicijai tebesvarstant ir derinant priemonių planą, jau yra aišku, kad bus vykdoma mokesčių reforma – atsisakoma mokestinių lengvatų, gali būti keičiami gyventojų pajamų, pelno bei pridėtinės vertės mokesčiai, bus mažinamos valdymo išlaidos mažinant darbo užmokesčio fondą, aiškinantis, ar kelių institucijų funkcijos nesidubliuoja, taip pat bus apkarpytos investicinės programos.
„Planas taps koalicijos sutarties sudėtine dalimi, ir ta sutartis turės būti pasirašyta ne vėliau kaip lapkričio 17-osios vidurdienį“, – po koalicijos partnerių pasitarimo dėl antikrizinių priemonių plano vakar sakė koalicijos lyderis ir kandidatas į premjerus Andrius Kubilius.
Principas turėtų būti „optimizuoti“, o ne „maksimizuoti šalies biudžetą, todėl pernelyg griežtų priemonių griebtis nevertėtų. Sakė G.Nausėda.
Jis pabrėžė, kad koalicija tebemato galimybę kitų metų biudžeto pajamas padidinti 2 mlrd. Lt ir tiek pat sumažinti valstybės valdymo išlaidas, taip šalies biudžetą papildant 4 mlrd. Lt.
Reikia ilgalaikės strategijos
Pasak analitikų, kol kas siūlomos antikrizinės priemonės atrodo pakankamai realios ir, jei iš tiesų bus įgyvendintos, gali tapti stipria parama šalies biudžetui.
„Visos išvardytos priemonės tokiu metu yra tiesiog būtinos. Papildomi milijardai į biudžetą būtų iš tiesų svari paspirtis“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Tačiau, pasak jo, būtina apgalvoti ne tik svarbiausias ir būtiniausias šalies finansų sistemos gelbėjimo priemones, bet ir ilgalaikę strategiją.
„Griežtai taupant, kyla grėsmė „pridusinti“ šalies ekonomiką. Kad to neįvyktų, būtina apgalvoti didelio masto ilgalaikę strategiją, atsirinkti prioritetus, sugebėti išlaviruoti. Ar šis uždavinys bus įgyvendintas, dar neaišku“, – tikisi analitikas.
Nereikia persistengti
Anot „Danske“ banko analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, sutaupyti daugiau, nei planuojamus 4 mlrd. Lt, valdantiesiems būtų sudėtinga.
„Taupyti, karpyti išlaidas būtina, tačiau svarbu neperžengti ribų. Dar labiau, nei numatyta, mažinti lėšas investicinėms programoms, ypač socialinėje sferoje, būtų pernelyg rizikingas žingsnis. Svarbiausia pasiekti, kad ateinančių metų biudžete nebūtų 3-4 proc. deficito, o planuojamų papildomų 4 mlrd. Lt šiam tikslui turėtų užtekti“, – teigė V.Klyvienė.
„Principas turėtų būti „optimizuoti“, o ne „maksimizuoti“ šalies biudžetą, todėl pernelyg griežtų priemonių griebtis nevertėtų. Svarbu, kad taupymas pernelyg skaudžiai neatsilieptų socialiai jautresnėms gyventojų grupėms“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Anot jo, rengiant planą reikia nepamiršti, kad prognozes dar reikės „patikrinti praktiškai“.
„4 mlrd. Lt skamba ganėtinai optimistiškai, bet reikia nepamiršti, kad mokesčių surinkimas ekonominių sunkumų metu gerokai stringa: sustiprėja šešėlinės ekonomikos pusė, stengiamasi atsiskaitinėti „vokeliais“, slėpti pajamas, todėl lengva tikrai nebus“, – įsitikinęs analitikas.
