Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, planuojamas gyventojų pajamų, pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) tarifo suvienodinimas iki 20 proc. ir verslo liudijimų atsisakymas turės neigiamos įtakos vidaus rinkai dirbančiam verslui, be to, dėl išaugsiančio PVM kris gyventojų, ypač pensininkų bei mažesnes pajamas gaunančių asmenų, perkamoji galia. Dėl asignavimų žemės reformai ir kaimo plėtros programai sumažinimo 15 proc. bei ūkininkų apmokestinimo gerokai brangs maisto produktai, o tai, pasak asociacijos, turėtų ne tik neigiamų ekonominių pasekmių, bet ir galėtų sukelti socialinę įtampą šalyje.
„Stebina tai, kad priemonės, kurių imamasi, tokios griežtos ir staigios. Panašu, kad sprendimai dėl mokesčių priimti nepamatuotai: juos keičiant, reikia gerai į kiekvieną jų įsigilinti, peržiūrėti, kurių didinimas ar mažinimas iš tiesų būtų naudingi. Ar gyventojų pajamų mokestį buvo būtina mažinti PVM sąskaita? Imti ir suvienodinti visus mokesčius tikrai nėra racionaliausias sprendimas“, – įsitikinęs asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius.
Galbūt tikrai nederėtų taip staigiai didinti mokesčių. Kalėdos – pats prekybos įkarštis ir tokiu metu keisti mokesčių sistemą yra tikrai nemaža našta verslininkams. Nauja tvarka galėtų įsigalioti vėliau nei nuo sausio 1 d. Sakė R.Rudzkis.
Pasak jo, rengiant antikrizinį planą nebuvo konsultuotasi su verslo sektoriumi.
„A.Kubilius yra teigęs, kad vadovausis Airijos pavyzdžiu ir konsultuosis su verslu. Tačiau kvietimų diskutuoti nesulaukėme, nors tokios diskusijos būtų davusios nemažai naudos. Reikėtų bent jau laikytis įstatymo, numatančio, kad prieš mokesčių pakeitimą turi būti 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis arba pasiūlyti alternatyvą. Dabar žmonės tiesiog staiga turės prisitaikyti prie pasikeitimų ir, manau, tai pavyks ne visiems“, – piktinosi R.Stankevičius.
Jo teigimu, valstybė galėtų imtis ir verslo gaivinimo plano.
„Verslas dabar kenčia ir nuo kreditų trūkumo. Galbūt mūsų valstybė galėtų aktyviau ieškoti užsienio investuotojų ir į Lietuvą pritrakti daugiau stiprių bankų, nes dabar konkurencijos tarp bankų šalyje nėra“, – pastebėjo R.Stankevičius.
Griežtos priemonės – ne iš gero gyvenimo
Analitikai atkerta, kad verslininkai panikuoja daugiau, nei derėtų.
„Valstybė diržus veržiasi ne pramogos dėlei. Natūralu, kiekvienas stengiasi antklodę nutempti į savo pusę, tačiau reikia suprasti, kad šalies makroekonomikos stabilizavimas dabar yra svarbiausias reikalas“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Vis dėlto jis sutinka, jog kai kurias priemones buvo galima rinktis atidžiau.
„Galbūt tikrai nederėtų taip staigiai didinti mokesčių. Kalėdos – pats prekybos įkarštis ir tokiu metu keisti mokesčių sistemą yra tikrai nemaža našta verslininkams. Nauja tvarka galėtų įsigalioti vėliau nei nuo sausio 1 d. Be to, abejoju, ar vertėjo pelno mokestį didinti iki 20 proc., veikiau buvo galima gyventojų pajamų mokestį palikti 22 proc.“, – svarstė R.Rudzkis.
Pasak jo, pelno mokestis kaimyninėse šalyse taps mažesnis (pvz., Lenkijoje – 19 proc.), todėl didelėms įmonėms labiau apsimokės pelną rodyti ir jo mokesčius mokėti ne Lietuvoje.
„Tokiu atveju valstybė nieko nelaimės ir mokesčiai apskritai nebus surenkami. Belieka tikėtis, kad šie sprendimai dar bus koreguojami. Be to, svarbu, kad valstybė, taip staigiai suveržusi diržus, sugebėtų juos ir atleisti, kai ateis laikas“, – teigė analitikas.
Žino, ką daro
Antikrizinio plano autoriai laikosi savo ir nesutinka, kad planas buvo priimtas skubotai.
„Tokia verslininkų ir žiniasklaidos reakcija natūrali – visi stengiasi išsaugoti savo privilegijas. Reikia turėti omenyje, kad biudžetas dabar yra svarbiau, nei tam tikrų grupių interesai“, – komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Pasak jo, priekaištai, kad valstybė daugiau rūpinasi mokesčių didinimu, nei išlaidų karpymu, yra nepagrįsti.
„Planuojamų surinkti 5 mlrd. Lt papildomų įplaukų proporcijos paprastos: 2 mlrd. Lt ketinama sutaupyti, karpant valdymo išlaidas, 2 mlrd. Lt surinkti iš padidintų mokesčių ir 1 mlrd. Lt – iš privatizavimo pajamų“, – teigė R.Kuodis.
