(LPĮA) vadovo Mariaus Busilo teigimu, toks Seimo sprendimas – mažų mažiausiai keistas. „Antkainių ribojimas pažeidžia verslo laisvės ir konkurencijos principus, tai tiesiog verslo pamatų griovimas. Sprendimas yra visiškai neapgalvotas – jo pasekmės bus atvirkštinės, nei planuoja seimūnai“, – teigė M.Busilas.
Anot jo, kaltinimai, kad prekybos centrai užsideda 30,40, 50 proc. ar didesnius antkainius, yra nepamatuoti. „Prekybininkas gali užsidėti ir 200 proc. antkainį, jei realu prekę parduoti už tokią kainą. Tačiau svarbu suprasti antkainių principą: būtinosioms prekėms, tarkime, aliejui, duonai, druskai ir panašioms, yra dedamas labai mažas antkainis, nes šios prekės privalo būti pigios. O kaštai kompensuojami didesniais antkainiais, dedamais, tarkime, vytintai jautienai, kurią gali įpirkti ne kiekvienas. Kitaip tariant, vienų prekių kaštai kompensuojami didesniais prabangesnių prekių antkainiais. Tad antkainių apribojimas anaiptol nereiškia, kad kainos kris. Kaip tik, jos gali augti, ir augti būtent toms būtinoms prekėms“, – aiškino M.Busilas. Ne antkainius riboti reikia, o skatinti konkurenciją, – teigia ekonomistas R.Lazutka.
Anot jo, LPĮA ketina su skundais kreiptis į prezidentą ir Europos Komisiją. „Tikimės, kad šios pataisos bus sustabdytos. Taip nėra nei vienoje Europos šalyje. Be to, neramu, kad įvedus vieną apribojimą, neatsirastų apetito įvesti jų ir daugiau“, – sakė M.Busilas.
Ekonomistai gūžčioja pečiais
Anot ekonomisto Romo Lazutkos, Seimo iniciatyva yra sveikintina, tačiau nukreipta ne ta linkme. „Apribojimai nėra gerai. Jeigu yra įtarimų, kad prekybininkai gauna pernelyg didelius pelnus, tai akivaizdu, jog problema yra konkurencijos nebuvime. Ne antkainius riboti reikia, o skatinti konkurenciją“, – įsitikinęs R.Lazutka.
Anot jo, alternatyva galėtų būti ir prekybininkų pelno apmokestinimas nuo tam tikros ribos. „Kitose šalyse, tarkime, neleidžiama tokia didelė didžiųjų prekybos centrų koncentracija, jie nėra įleidžiami į miestų centrus. Taip sukuriama erdvė plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui, prekybininkai verčiami konkuruoti kainomis. Kažko panašaus reikėtų ir pas mus“, – teigė R.Lazutka.
Anot „DnB Nord“ vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, Seimo sprendimas riboti antkainius yra grynai populistinis. „Liaudžiai, aišku, tokia idėja labai patiks. Bet svarbu yra suvokti pasekmes. Nenustebčiau, jei, įsigaliojus šiam sprendimui, parduotuvėse tiesiog neliktų pigių prekių. Antkainiai kompensuoja pigių prekių kaštus, tad jei jie bus apriboti, brangesnės prekės kiek atpigs, o pigios – paprasčiausiai dings iš lentynų, nes prekybininkams nebeapsimokės jų parduoti“, – teigė R.Rudzkis.
Jis taip pat pabrėžė, jog kur kas svarbesnė užduotis yra skatinti konkurenciją. „Tarkime, smulkiam ir vidutiniam verslui būtų galima labai stipriai padėti palengvinus individualių įmonių ir verslų kūrimą. Pavyzdžiui, Japonijoje parduotuvę galima atidaryti per vieną dieną, jei planuojamas jos pelnas neviršija tam tikros ribos. Tas pats galėtų būti čia. Deja, imamasi lengvesnių, bet mažiau veiksmingų priemonių“, – apgailestavo R.Rudzkis.
Primename, kad patvirtinus įstatymo pataisą, prekybos įmonėms būtų nustatytas maksimalus antkainio dydis: mažmeninėje prekyboje jis būtų 15 proc., didmeninėje – 20 proc. Už pažeidimus prekybininkui grėstų 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio bauda.
