Kas gali gauti šią išmoką?
Kaip nurodo „Sodra“, į šią išmoką teisę turi darbuotojai, kurie buvo atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, taip pat iki atleidimo iš darbo dienos pas darbdavį nepertraukiamai buvo išdirbę penkerius ar daugiau metų (įskaitant perkėlimo atvejus). Šią išmoką gali gauti ir tie, kurie buvo atleisti darbdaviui bankrutavus.
Tiesa, taikoma sąlyga, kad per tris mėnesius po atleidimo negalima įsidarbinti pas tą patį darbdavį – ją pažeidęs darbuotojas, tokios išmokos gauti negalės. Pastarosios negautų ir biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko darbuotojai.
Svarbu žinoti, kad norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo dienos.
Anot „Sodros“, ilgalaikio darbo išmokos, kurios priklausė asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos įpėdiniams, kai jie ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo asmens, kuriam priklausė ilgalaikio darbo išmoka, mirties dienos pateikia prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą ar jo patvirtintą kopiją.
Kada išmoka skiriama?
Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo dienos. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas per 10 d. d. praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos (be asmens prašymo).
Išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, o nuo 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau – ir pagal Darbo kodekso 62 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu asmuo su darbdaviu buvo sudaręs kelias darbo sutartis) ir asmuo atitinka kitas teisei į išmoką sąlygas.
Pavyzdžiui, darbuotojas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 ar 62 straipsnį yra atleidžiamas 2025 m. vasario 10 d. Jei per 3 mėnesius (iki 2025 m. gegužės 10 d. imtinai) darbuotojas neatnaujina darbo santykių su buvusiu darbdaviu, nuo 2025 m. gegužės 11 d. jis gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką.
Prašymo pateikimas
Jeigu žmogus jau yra teikęs prašymą skirti bent kurią kitą „Sodros“ mokamą išmoką, nurodęs savo banko sąskaitą, prašymo teikti nereikia, ilgalaikio darbo išmoka bus išmokėta be jo.
Tačiau jį pateikti reikia tuomet, jei asmuo iki šiol „Sodrai“ nėra pateikęs prašymo skirti bet kurią kitą išmoką, yra pateikęs prašymą skirti kitą išmoką, tačiau, praėjus keturiems mėnesiams po atleidimo iš darbo dienos, dar negavo ilgalaikio darbo išmokos į asmeninę sąskaitą, pageidauja gauti sprendimą, kuriuo atsisakoma skirti ilgalaikio darbo išmoką, per paskutinius penkerius metus iki atleidimo buvo perkeltas iš vienos darbovietės į kitą.
Prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros, taip pat paštu ir atvykus į „Sodros“ skyrių, iš anksto užsiregistravus vizitui.
Kokio dydžio išmoka priklauso?
Žmogui, kuris vienoje darbovietėje išdirbo nuo penkerių iki dešimties metų, priklauso vienkartinė ilgalaikio darbo išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. vieno jo vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išdirbusiems nuo 10 iki 20 metų priklauso 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka. Nuo 20 ir daugiau metų – 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesinių asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Vidutinis mėnesio asmens darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 12 mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo iš darbo mėnesį, pas tą darbdavį priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių mokamos įmokos „Sodrai“, vidurkį „iki mokesčių“.
Pavyzdžiui, pas darbdavį dirbote 15 metų, atleistas iš darbo buvote 2025 m. vasario 10 d. pagal Darbo kodekso 57 arba 62 straipsnį, jūsų vidutinis mėnesio užmokestis, apskaičiuotas pagal laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. pas darbdavį priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias pajamas, buvo 1500 eurų. Tokiu atveju, jums priklauso 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių Jūsų darbo užmokesčių dydžio išmoka. Tai būtų 1500 Eur x 2 x 77,58 proc. = 2327,40 Eur.
Kur ir kada gausite išmoką?
Sprendimas skirti išmoką priimamas per 10 d. d. nuo visų reikiamų duomenų (dokumentų) gavimo. Visa paskirtos išmokos suma į žmogaus asmeninę sąskaitą išmokama vienu mokėjimu per 10 d. d. nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.
Kada išmoką gali tekti grąžinti?
Išmoką gali tekti ir grąžinti, jei buvo pateikti neteisingi ar netikslūs duomenys.
Taip pat tuo atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio, atleidusio pagal Darbo kodekso 57 straipsnį ar nuo 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau atleidusio pagal 62 straipsnį, per 3 mėnesius po atleidimo iš darbo dienos buvo sudaryta nauja darbo sutartis.
Išmoką teks grąžinti ir tuomet, jei Darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu, atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu.
