Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų tiki antra krizės banga

Lėtėja spartus Kinijos ekonomikos augimas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Lėtėja ekonomikos augimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad antroji krizės banga veikiausiai bus, iš jų beveik 9 iš dešimties tiki, kad ji smogs Lietuvai, ir galbūt taip pat smarkiai kaip prieš dvejus metus, tačiau galimiems finansiniams sukrėtimams ruošiasi mažiau nei pusė tikinčiųjų antra krizės banga.

Apie apklausos rezultatus informuoja portalas „Delfi“, remdamasis „Spinter“ tyrimų bendrovės rugsėjo 12–19 dienomis atliktos apklausos rezultatais.

Ekonomistai komentuoja, kad dalis gyventojų jaučiasi pasiruošę, kiti – neturi iš ko ruoštis, tačiau Lietuvos ūkis bendrai naują galimos krizės bangą pasirengęs atlaikyti daug geriau nei prieš trejus metus.

Kad nauja krizės banga bus arba greičiausiai bus, mano apie 60 proc. apklaustųjų. Nuomonės neturi beveik penktadalis. Antrosios krizės bangos dažniau tikisi vyrai, 36–55 metų, aukštąjį išsimokslinimą turintys, aukščiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Kad nauja krizės banga bus arba greičiausiai bus, mano apie 60 proc. apklaustųjų.

Iš manančiųjų, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pusė įsitikinę, kad jis smarkiai supurtys Lietuvą, daugiau nei trečdalis mano, kad šią krizę išgyvensime lengviau. Vyrai ir didžiausių pajamų atstovai dažniau tiki, kad naujoji krizė smarkiai palies ir Lietuvą. 36–45 metų atstovai dažniau linkę manyti, kad krizės neišvengsime, bet nukentėsime mažiau nei 2009 metais.

Iš manančiųjų, kad krizė ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruošia, 26 proc. susilaiko nuo didesnių išlaidų, 21,8 proc. – nuo didesnių finansinių įsipareigojimų, daugiau taupo apie 12 proc. Susilaikantys nuo didesnių išlaidų dažniau nurodė vyrai, 26–55 metų amžiaus. Moterys dažniau nurodė pradėjusios daugiau taupyti.

Niekaip krizei nesiruošia žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, jauniausio (18–25 metų) ir vyriausio (vyresni nei 55 metų) amžiaus respondentai.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis kalba, kad tikimybė, jog euro zonos ekonomika susitrauks, yra gana didelė – kai kurių didesnių ekonomikų susitraukimo galime sulaukti jau metų pabaigoje. Prancūzijos, Portugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kitų valstybių, taip pat ir Vokietijos, – tik simboliškai.

Anot jo, prasidėjus gilesnei krizei labiausiai nukentėtų verslas, eksportuojantis į Vakarų Europą, ir transporto sektorius. Naujos krizės bangos baimė dėl savo ateities sumažintų ir vidaus vartojimą – taip susilpnėtų abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus vartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukentėti neturėtų – nes per pastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo burbulai.

„Tačiau tikėtina, kad toks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro zonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai lėtai. Yra galimas ir blogesnis scenarijus – skolos ir nepasitikėjimo problemos plintančios iš Graikijos į didesnes valstybes, Italiją ir Ispaniją, gali destabilizuoti visą ES finansų sistemą. Tada euro zonos nuosmukis galėtų būti ir gilesnis, turbūt panašus į tą, kurį ji išgyveno 2008 metų pabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“, – kalba N.Mačiulis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką