Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Iki 10 proc. savo pajamų išleidžiantys šildymui pareiškė 2,27 proc. apklaustųjų, o 11-20 proc. – 13 proc. respondentų. 21-30 proc. lėšų šildymui skiria 48,6 proc. apklauso dalyvių, 31-40 proc. – 20,8 proc., o 41-50 proc. – 10,2 proc. apklausoje dalyvavusių didmiesčių gyventojų.
Į klausimą, kokią dalį išlaidų sudaro būsto šildymo išlaidos, 3,4 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad išlaidos sudarė daugiau nei pusę pajamų – 51–60 proc. Daugiau nei 60 proc. pajamų išleidžia šildymui 1,6 proc. respondentų.
Nemaža dalis respondentų minėjo, kad dar turi skolų nuo praėjusio šildymo sezono ir negali įsivaizduoti, kaip reikės išgyventi šią žiemą, kai šildymas dar brangsta. Na, o pasidomėjus, kam tenka didžiausia atsakomybė dėl didelių šildymo kainų Lietuvoje, dauguma respondentų minėjo, kad vieno kaltininko nėra, atsakomybė esą tenka kelioms organizacijoms: tiek rusų bendrovei „Gazprom“, tiek mūsų energetikos įmonėms, tiek šilumos tinklų operatoriams, tiek politikams.
Energetikos įmonių neūkiškumu skundėsi 29,8 proc. apklausos dalyvių, Lietuvos centrinės valdžios politikams kaltę suvertė 10,6 proc. respondentų, Rusų bendrovei „Gazprom“ – 8,8 proc., šilumos tinklų operatoriams – 5,4 proc. apklaustųjų.
3 proc. respondentų mano kad didžiausia atsakomybė dėl didelių šildymo kainų tenka šilumos tiekimo įmonių godumui.
Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausą rugsėjo 26-28 dienomis žurnalo „Veidas“ užsakymu atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“
