„Nuolat stebime ir analizuojame šalies gyventojų vartojimo ir pirkimo tendencijas, kiekvienais metais vykdydami specialiai tam skirtą tyrimą. Šių metų rezultatai parodė, kad, nors ekonominis sunkmetis ir stipriai paveikė žmonių finansinę būklę, tačiau beveik pusei šalies gyventojų lieka lėšų įsigyti ir ne pirmo būtinumo prekes. Įdomu pastebėti, kad vis dar nemažai likusių pinigų išleidžiama savišvietai ar kultūrinei veiklai, pavyzdžiui, knygoms, spaudai, kelionėms“, – teigia „SIC Gallup Media”/TNS kompanijos Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
Minėtas tyrimas parodė, miesto gyventojams dažniau nei žmonėms, gyvenantiems kaimo vietovėse, lieka papildomų lėšų, padengus būtinąsias išlaidas. Tačiau tiek vieni, tiek kiti atliekamus pinigus paskirsto daugmaž vienodai. Pasak J. Tauginienės, skirtumas tik tas, kad didesnių miestų gyventojai turi daugiau galimybių naudotis įvairiomis pramogomis, todėl joms ir išleidžia stambesnes sumas – pavyzdžiui, hobiams, pietums mieste ar grožio procedūroms. Kaimo vietovių ir mažesnių miestelių gyventojai „laisvus“ pinigus dažniau nei miestiečiai panaudoja automobilio remontui, mobiliems telefonams, indams, virtuvės įrangai įsigyti.
Daugiausiai iš didmiesčių gyventojų drabužiams skiria Šiauliai ir Panevėžys – apie 50 proc. šių miestų gyventojų, taip pat apie 45 proc. vilniečių ir kauniečių. Vilniečiai mažiau lėšų, likusių padengus būtinąsias išlaidas, skiria būsto remontui, baldams, o dažniau nei kiti yra linkę išleisti kelionėms, spaudai, knygoms.
Taip pat „laisvų“ pinigų paskirstymas priklauso ir nuo asmenų amžiaus. Daugiausiai drabužiams išleidžia jaunimas iki 30 metų. Taip pat šio amžiaus grupės Lietuvos gyventojams būdinga taupyti individualiems pomėgiams: hobiui, mobiliam telefonui, laisvalaikio užsiėmimams. Vyresni nei 30 m. žmonės Lietuvoje dažniau sutaupytus pinigus naudoja būsto remontui, baldams įsigyti, kelionėms atostogų metu, knygoms, spaudai.
