Tačiau tik penktadalis (20 proc.) jų, savo vaikų ateičiai kaupia reguliariai, o 28 proc. taupančiųjų atideda vaikų mokslams ar studijoms tik tuomet, kai lieka pinigų. 52 proc. vaikus auginančių Lietuvos gyventojų vaikų ateičiai netaupo.
DnB NORD barometras taip pat parodė, kad, palyginus su birželio mėnesiu, atlyginimai mažėjo mažesniam respondentų skaičiui. Rugsėjo mėnesį mažėjusias namų ūkio pajamas vienam namų ūkio nariui nurodė 19 proc. gyventojų, o 79 proc. teigė, kad jų pajamos per paskutinį mėnesį išliko stabilios. Prieš tris mėnesius vykdytos apklausos metu nepakitusias pajamas nurodė 75 proc. respondentų. Tuomet pajamos mažėjo 22 procentams apklausos dalyvių. Vis dėlto, naujausios apklausos duomenimis namų ūkio pajamos padidėjo tik 1 proc. gyventojų.
Šiuo metu dažniausia vaikų finansų tvarkymo priemonė – reguliariai duodami kišenpinigiai (68 proc.). 19 proc. nurodė besinaudojantys kaupiamuoju vaiko gyvybės draudimu.
„Taupančiųjų vaiko ateičiai elgsenai įtakos gali tūrėti šiuo metu vykstanti mokslo ir studijų reforma. Galbūt todėl daugėja tėvų, kurie nenorėdami rizikuoti vaikų išsilavinimu yra linkę pradėti taupyti iš anksto,“ – sako DnB NORD banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
DnB NORD barometras rodo, kad taupymas vaiko ateičiai suaktyvėja vaikui sulaukus 7 metų – išauga atsitiktinai atidedančių šiam tikslui tėvų ar globėjų procentas. Reguliariai taupyti tyrimo dalyviai dažniau linkę pradėti, vaikui sulaukus 10 metų. Vaikui sulaukus 15 metų, taupančiųjų vaiko ateičiai gretas dar padidina atsitiktinius atidėjimus deklaruojantys tėvai.
Šiuo metu dažniausia vaikų finansų tvarkymo priemonė – reguliariai duodami kišenpinigiai (68 proc.). 19 proc. nurodė besinaudojantys kaupiamuoju vaiko gyvybės draudimu. Lyginant su birželio mėn. DnB NORD barometro rezultatais, į vaiko vardu sukurtą sąskaitą periodiškai pervedančių pinigų vaiko ateičiai respondentų dalis išaugo nuo 6 proc. iki 11 procentų. Tik 8 proc. apklaustų tėvų/globėjų nurodė, jog vaikas turi savo banko kortelę, į kurią reguliariai pervedama tam tikra pinigų suma.
Paklausti, kokios įtakos sunkmetis turėjo išlaidoms vaikų reikmėms, 29 proc. nurodė, jog mažiau išleidžia vaiko priežiūrai, 11 proc. pripažino, jog mažiau nei anksčiau taupo vaikų ateičiai. Tačiau, lyginant su birželio mėn. barometro duomenimis, pastebima tendencija, kad vis daugiau apklaustųjų „atleidžia diržus“. Tai rodo išlaidų vaiko reikmėms augimo tendencija – mažesnes išlaidas vaikų pramogoms deklaravo mažiau respondentų (44 proc., birželio mėn. buvo 54 proc.). Taip pat nuo 10 iki 17 proc. išaugo skaičius tėvų teigiančių, jog daugiau išleidžia vaiko priežiūrai.
„Tiek apklausa, tiek Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojų lūkesčiai paskutinį mėnesį pagerėjo. Tačiau geresni ateities vertinimai neturėtų mažinti gyventojų atsargumo, formuojant savo šeimos biudžetus, dar vis rekomenduotina išlikti nuosaikiems. Akivaizdu, kad įmonėms deklaruojant išskirtinį apyvartų smukimą, ateinančiais mėnesiais nedarbo rizika nemažės, be to, 2010 metų pradžioje po IAE uždarymo numatomas elektros energijos brangimas, pakoreguosiąs namų ūkių vartojimo įpročius ir finansines galimybes. Tam reikia būti finansiškai pasiruošus“, – sako Indrė Genytė-Pikčienė.
DnB NORD barometro apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
