Sekite 15min Google
„Citadele“ užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad 35 proc. gyventojų artėjančio šildymo sezono sąskaitas tikisi apmokėti be sunkumų. 33 proc. jas apmokės, tačiau dėl to ketina mažiau lėšų skirti komfortui – kultūros renginiams, didesniems pirkiniams ar kelionėms. Dar 22 proc. gyventojų nurodė, kad sąskaitas apmokės, tačiau turės mažinti būtiniausias kasdienes išlaidas, skirtas maistui, vaistams ar medicinos paslaugoms. 4 proc. apklaustųjų teigė, kad sąskaitų greičiausiai apskritai nepajėgs apmokėti.
Daliai gyventojų teks taupyti būtiniausių poreikių sąskaita
Lyginant su praėjusiais metais, gyventojų, kurie dėl šildymo sąskaitų turės riboti išlaidas, dalis beveik nepasikeitė – pernai tokių buvo 58 proc. Vis dėlto, keičiasi išlaidos, kurias gyventojams tenka mažinti. Pernai 36 proc. respondentų planavo riboti komfortui skirtas išlaidas, šiemet tokių yra 33 proc., o būtiniausias kasdienes išlaidas mažinti turės daugiau gyventojų nei pernai – jų dalis išaugo nuo 18 iki 22 proc.
„Daliai namų ūkių šildymo išlaidos tampa vis reikšmingesne kasdienio biudžeto dalimi. Pramogoms, kelionėms ar didesniems pirkiniams skirtas išlaidas galima sumažinti ar atidėti, tačiau taupyti maisto, vaistų ar sveikatos priežiūros sąskaita yra kur kas sudėtingiau. Tai, kad vis daugiau gyventojų dėl šildymo turi mažinti būtiniausias išlaidas, rodo augantį finansinį spaudimą pažeidžiamiausiems namų ūkiams“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šįkart už šildymą gyventojams teks mokėti daugiau. Ekonomisto vertinimu, palankiausiu scenarijumi šildymo kainos galėtų būti apie 20 proc., realistiniu – apie 30 proc., o nepalankiausiu – apie 40 proc. didesnės nei praeitą sezoną.
Didžiausias spaudimas – pensininkams ir mažiausias pajamas gaunantiems
Šildymo sąskaitos ypač paveiks mažas pajamas gaunančių gyventojų kasdienį biudžetą. Apklausos duomenimis remiantis, 32 proc. respondentų, kurie sąskaitas apmokės būtiniausių išlaidų sąskaita, yra pensininkai. Daugiau nei pusė – 55 proc. – taip atsakiusių gyventojų priklauso mažiausiai pajamų grupei, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui po mokesčių siekia iki 150 eurų.
Dar sudėtingesnė situacija laukia 4 proc. apklaustųjų, kurie mano, kad šildymo sąskaitų greičiausiai apskritai nepajėgs apmokėti. Penktadalį šios grupės sudaro nedirbantys ir darbo neieškantys gyventojai.
Didesnės pajamos suteikia daugiau galimybių prisitaikyti
Šildymo sąskaitas be sunkumų apmokėti dažniau tikisi didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Beveik du trečdaliai, 65 proc., taip atsakiusiųjų priklauso aukščiausiai pajamų grupei, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui po mokesčių viršija 1500 eurų.
40 proc. šios grupės sudaro 30–39 metų gyventojai. Išsiskiria ir vadovaujamas pareigas einantys respondentai – 53 proc. jų nurodė, kad šildymo sąskaitas galės apmokėti be sunkumų.
Daliai gyventojų teks atsisakyti pramogų ir didesnių pirkinių
Trečdalis apklaustųjų šildymo sąskaitas apmokės, tačiau dėl to ketina mažinti komfortui skirtas išlaidas. Šis pasirinkimas būdingas įvairių profesijų atstovams – biuro darbuotojams, pardavimų srityje dirbantiems žmonėms, kvalifikuotiems specialistams, taip pat – nedirbantiems ir darbo neieškantiems gyventojams.
Vertinant šios grupės pajamas, didžiausią jos dalį, 43 proc., sudaro aukštesnių pajamų kategorijai priklausantys gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui po mokesčių siekia 1251–1500 eurų.
„Gyventojų pajamos ir finansinės galimybės skiriasi, tačiau ekonominių sukrėtimų poveikį pajunta visi. Kai energijos kainų augimą lemia išorinės aplinkybės, kurių nei gyventojai, nei verslas negali kontroliuoti, svarbus tampa valstybės vaidmuo amortizuojant šį poveikį. Ypač svarbu, kad pagalba pasiektų tuos namų ūkius, kuriems didesnės šildymo sąskaitos reiškia būtinybę taupyti maisto, vaistų ar sveikatos priežiūros sąskaita“, – sako A. Izgorodinas.
