Pasak R.Joskaudienės, nuosavas kiemas nėra „zona be taisyklių“. Net ir savo sklype privalote laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų ir nepažeisti kaimynų teisių.
Gali būti 3 skirtingos situacijos, kurias būtina atskirti:
Kepsninė (šašlykinė), kurioje kepate maistą, yra leidžiama veikla.
Tačiau yra tam tikrų sąlygų. Anot teisininkės, turite laikykitis saugaus atstumo nuo pastatų (apie 6 m), statytis ant nedegaus pagrindo, nepalikti be priežiūros, nenaudoti pavojingo „kuro“ (dažytos lentos, baldai ir pan.).
„T.y. Visas šašlykines, kepsnines, rūkyklas ir kitus įrenginius, kuriais deginamas kietasis kuras, laikome ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Taigi, kitaip tariant, negalima šašlykų kepti ar „grilinti“ terasose, balkonuose ant stogo ar kitose panašiose vietose nesilaikant 6 m saugos reikalavimų.
Baudos: 20-140 Eur, pakartotinai iki 600 Eur
Kur numatyti tie 6 m?
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) 25 punkte rašoma, kad „kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, lauko židinius (ir pan.) leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“.
Ši nuostata, anot R.Joskaudienės, nuosekliai kartojama ir oficialioje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) komunikacijoje gyventojams: aiškiai įvardijama, kad draudžiama kietojo kuro kepsnines (ar kitokias krosneles) statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
„Norma taikoma ne vien „šašlykinėms“ siaurąja prasme, bet ir kepsninėms, rūkykloms, lauko židiniams, ugniakurams bei kitoms išvardintoms priemonėms, jeigu jos kūrenamos kietu kuru (mediena, anglimis ir pan.)“, – aiškino teisininkė.
Laužams – griežtesni reikalavimai
Laužui, anot R.Joskaudienės, taikomi visai kiti reikalavimai: jis galimas tik įrengtoje vietoje, privalomi saugūs atstumai (iki 30 m nuo pastatų), nuolatinė priežiūra.
Tai, kas atrodo „tas pats kaip kepsninė“, teisiškai, anot R.Joskaudienės, jau gali būti pažeidimas.
O kaip su lapais, šakomis, žole?
Deginti lapus, šakas, žolę galima tik išimtiniais atvejais ir laikantis griežtų taisyklių.
Draudžiama deginti miestų teritorijose (iš esmės), deginti nesugrėbtą žolę ar ražienas, deginti arčiau nei 30 m nuo pastatų, deginti bet ką, kas nėra „švarios“ augalinės atliekos.
Pasak R.Joskaudienės, „šašlykinė + įmesti lapai“ – jau nebe šašlykinė.
Už pažeidimus tokiu atveju gresia baudos:
- už priešgaisrinių taisyklių pažeidimus – iki ~70 Eur (ir daugiau, jei kyla pavojus);
- už neteisėtą atliekų deginimą – iki 300 Eur;
- už miško gaisro sukėlimą – gali siekti ir 1000 Eur ir daugiau.
Ir svarbiausia – kaimynai. Pasak R.Joskaudienės, net jei viską darote „savo kieme“, negalite nuolat skleisti dūmų į kaimyno sklypą, kelti gaisro rizikos, daryti žalos.
„Taigi: nuosavybė naudojama ne kaip aš noriu, o nepažeidžiant kitų asmenų teisių“, – pabrėžė teisininkė.
