Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 22d. 16:22

Ar investuoti per krizę: neaišku, kas bus rytoj, bet nėra blogo meto pradėti

Pasaulinė COVID-19 pandemija sudrebino pasaulio rinkas – po staigaus akcijų kainų nuosmukio vėliau laukė ralis. Tie patys judesiai vieniems galėjo atnešti didelių pelnų, kitiems – didelių nuostolių. 15min studijoje viešėję investicijų valdymo ekspertai patikina, kad didžiausia dorybė investuojant neprofesionaliai – nesiblaškyti ir periodiškai pinigus dėlioti ilgą laikotarpį, tada tokie svyravimai nebaisūs.

Apie tai, kaip atsirinkti investicijas neramiais laikais, 15min studijoje kalbėjomės su „Milvas“ fondų valdytoju Tautvydu Marčiulaičiu ir „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovu Vaidotu Rūku.

„Iki pat viruso pradžios finansų rinkos buvo tikrai ramios, augančios. Bet viruso persikraustymas į Europą stipriai pasireiškė ir sukėlė stiprią įtampą, kuomet nuo vasario iki kovo praktiškai visos kapitalo rinkos labai stipriai krito. Tuo metu buvo didžiulis neapbirėžtumas, kiek tęsis pandemija, nebuvo aišku, kokį poveikį tai padarys ekonomikoms. Tačiau Centrinių bankų veiksmai, Vyriausybių veiksmai, ypač didžiųjų valstybių, stipriai nuramino“, – paaiškino rinkų elgseną krizės metu V.Rūkas.

Ar tokie neramūs laikai tinkami investicijoms?

„Smulkiam investuotojui tinkamas metas yra visada. Jeigu jis yra pakankamai jaunas, pensija dar tolokai, tai tam žmogui, kuris tiesiog nori kaupti finansinį turtą per laiką, jam metas investuoti visuomet palankus. Tiesiog reikėtų nuspręsti, kokią pajamų dalį skirti investicijoms ir ją periodiškai skirti. Ir tikrai, bandyti nuspėti, kada yra geriausias laikas, kada blogiausias, neverta. Daugelis tyrimų rodo, kad tokie veiksmai dažniausiai baigiasi tuo, kad arba tiesiog uždirbama mažesnė grąža, arba išvis pradirbama dalis pinigų“, – sako T.Marčiulaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas ir Tautvydas Marčiulaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas ir Tautvydas Marčiulaitis

Indėlių augimas atspindi išaugusį turtą

Pandemijos metu Lietuvos gyventojų indėliai šoktelėjo arti rekordinių aukštumų – gyventojų lėšos bankuose siekia 15,3 milijardo eurų. Ar toks elgesys racionalus?

„Suma tikrai atrodo didelė. Bet jeigu mes lygintume vienam gyventojui tenkančius indėlius su kitomis valstybėmis, tai pas mus tikrai sumos nėra tokios didelės. Ir nors dažnai kalbame, kad rekordiškai aukštos, bet savaime suprantama, valstybė tiesiog turtėja, kiekvienas žmogus turtėja ir vis daugiau pinigų visi turi. Bet, tarkime, iki Vokietijos lygio mums dar toli toli. Tad čia negalima sakyti, kad čia žmonės kažkaip ne taip elgiasi“, – vertina T.Marčiulaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tautvydas Marčiulaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tautvydas Marčiulaitis

Jis patikina, kad tuo pat metu auga ir investuojančių žmonių skaičius bei jų aktyvumas – daugiau žmonių bando ir atranda įvairius instrumentus.

Kaip pasirinkti: panašu į važiavimą dviračiu

V.Rūkas investavimą lygina su važiavimu dviračiu.

„Periodinis investavimas dažniausias yra geriausias atsakymas į bet kokį investicinį klausimą. Aš investavimą visada lyginu su važiavimu dviračiu – nereikia būti profesionalu, kad pajaustum važiavimo malonumą. Bet aišku, vieni žmonės tiesiog važiuoja pasivažinėti dviračiu, kiti dalyvauja profesionaliose „Tour de France“ lenktynėse. Tai jeigu žmogus nori dalyvauti profesionaliose lenktynėse, rinktis kada ką pirkti – jis tada atitinkamai turi investuoti savo laiką, savo žinias ir tuo domėtis, tuo gyventi. Bet tam paprastam žmogui, tiesiog norinčiam išvažiuoti pasivažinėti dviračiu, užtenka periodinio investavimo į gerai diversifikuotą portfelį“, – sako V.Rūkas.

Anot jo, pradedant bet kokią naują veiklą patartina pasidomėti, paskaityti literatūros, pasitarti su profesionalais ar labiau patyrusiais artimaisiais

„Pulti stačia galva investuoti vien į akcijų rinką su tam tikru portfelio dydžiu, gali būti iš pradžių baisoka, nes svyravimai, siekiantys keliasdešimt procentų akcijų rinkose, jie natūralūs –jie visada vyko, visada bus. Tiesiog naujam investuotojui tai gali pasirodyti per baisu, todėl galbūt reikėtų pagalvoti ne tik apie akcijas, bet ir obligacijas, NT instrumentus – pasidaryti krepšelį“, – paaiškina V.Rūkas.

Pasak jo, kone visą nepriklausomybės laikotarpį plačiai išskaidytas krepšelis Lietuvoje, uždirbo solidžią grąžą, viršijančią infliaciją.

T.Marčiulaitis vertina, kad pradedantiesiems geriau pirmiausia pabandyti su nedidelėmis sumomis – taip įgyti vertingos patirties.

„Vidutiniu atveju aš manau, kad tikrai vertėtų pradėti su mažesnėmis sumomis, ir pradėti po truputį, tikrai neskubant, nes svyravimai tikrai gali išgąsdinti. Gali net ir mažesni svyravimai išgąsdinti. Tam, kad nebūtų labai baisu, nekiltų noras tiesiog atsiimti visus pinigus ir sakyti, viskas aš baigiu, nieko nenoriu bendro turėti, tikrai tikslinga pradėti su mažesnėmis sumomis, po truputį, pajausti, suprasti produktus, suprasti, kas gali įvykti, suprasti, kaip veikia, kaip tu perki, kaip tu parduodi“, – sako T.Marčiulaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tautvydas Marčiulaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tautvydas Marčiulaitis

T.Marčiulaitis teigia turįs savo filosofiją, kaip investuoti.

„Jaunus žmones skatinu investuoti tik į akcijas. Nes kuo greičiau patirsi 50 proc. nuostolį, tuo mažiau baimių ateityje turėsi –su tuo reikia tvarkytis. Bet jeigu žmogus yra vyresnis ir sukaupė didesnę dalį savo gyvenimo pajamų, tai toks patarimas turbūt nėra pats tinkamiausias, nes jei bus kritimas ir žmogus išsigąs, išsiims visus pinigus, tai žmogus bus praradęs nemažą dalį savo per gyvenimą sukaupto turto“, – paaiškina „Milvas“ fondų valdytojas.

Anot jo, tai priklauso nuo ir investavimo horizonto – kuo jis trumpesnis, tuo vertėtų būti atsargesniam ir plačiau išskaidytą krepšelį rinktis.

Ar akcija pigi, įvertinti sudėtinga – nepataria rizikuoti

Dažnai finansų ekspertai, kalbėdami apie akcijas, vartoja terminus, kad akcijos „pigios“ ar „brangios“. Tačiau tai niekuo nesusiję su jų kainos dydžiu – 100 eurų kainuojanti akcija gali būti ir labai brangi, ir labai pigi, priklausomai nuo jai tenkančio įmonės turto.

„Negalima labai paprastai paaiškinti, kada kokią akciją reikėtų pirkti. Aišku yra įvairių strategijų, visos jos turi teisę į gyvenimą. Pvz., galima pastebėti, kad dalis mažmeninių investuotojų per šį kritimą rinkosi investuoti į labiausiai kritusias akcijas. JAV tai būtų skrydžių bendrovės arba kruizinių laivų operatoriai. Atrodytų pakankamai logiškai todėl, kad šios akcijos jau sureagavo stipriai ir nuo šio taško yra kelias tik viršun, su sąlyga, kad nebankrutuos. Čia, aišku, labai svarbi sąlyga“, – svarsto V.Rūkas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas

Kiti investuotojai gi elgiasi priešingai – investuoja į bendroves, kurių akcijos nepigo ir per karantiną netgi pasipelnė.

„Tai, pvz., e.parduotuvės, viskas, kas susiję su IT ir technologijomis – šios akcijos per nuosmukį pakankamai mažai krito, o per kilimo periodą kai kurios ne tik atstatė savo vertes, tačiau net ir pralenkė buvusias sausio mėnesį. Tad daug tų taktikų, kaip čia galima elgtis. Čia lendame į profesionalų pasaulį, kur reikia turbūt pirma keletą metų paspekuliuoti, padirbėti, pasidomėti, pažiūrėti, kas asmeniškai psichologiškai yra smagiau: ar investuoti ir laukti trejus metus, ar geriau per vieną dieną nusipirkti ir parduoti. Yra labai įvairių žmonių, labai įvairių tikslių ir kiekvienam tas modelis yra skirtingas“, – įspėja V.Rūkas.

T,Marčiulaitis pritaria – nėra vieno rodiklio, kuris pasakytų, ar akcija yra brangi ar pigi.

„Šitas žaidimas, pigu – brangu yra labai populiarus, jis dažnai žaidžiamas. Daugelis nepataiko. Yra daug žmonių, kurie jau kokius 5 metus sako, kad viskas yra labai brangu, bet kaip nekrenta, taip nekrenta. Vėlgi, tam vidutiniam paprastam investuotojui, kuris nenori būti profesionalu, nereikėtų galvoti dalyvauti profesionaliose lenktynėse“, – kalba T.Marčiulaitis.

Jo nuomone, neturint patirties nereikėtų spėlioti, ar pigu, ar brangu, tačiau geriau bandyti uždirbti vidutinę rinkos grąžą per ilgesnį laikotarpį.

„Kiek realiai įmonė tau per ateinančius 10-20 metų gali sugeneruoti pinigų, čia yra visiškai atskiras dalykas, kuris dažniausiai nepriklauso nuo šiandienos kainos“, – patikina T.Marčiulaitis.

5-10 procentų per metus – „teisingas“ lūkestis

Investicijų ekspertai vertina, kad dažniausia pradedančiųjų investuotojų klaida – per dideli lūkesčiai.

„Pirma – norima iš nieko padaryti viską. Tai yra, su nedidelėmis sumomis pasiekti labai didelių grąžų per labai trumpą laiką. Ir kai tie lūkesčiai yra suformuojami, jų dažniausiai būna neįmanoma įgyvendinti. Pats save pastatai į poziciją, kur tu nuolat būsi strese, nuolat jausiesi prastai, nuolat galvosi, kad kažkas ne taip vyksta“, – kalba T.Marčiulaitis.

Kita klaida, anot jo, emocijų nevaldymas, galvojimas, kad kiekvienas šokas „yra pasaulio pabaiga“, kad finansų rinkos žlugs.

V.Rūkas taipogi tikina, kad iš 1000 eurų milijono neatsiras.

„Aš visiškai neakademiškai pasakysiu, galbūt net neprofesionaliai, bet jei tikiesi uždirbti iš investicijos uždirbti X procentų, tebūnie tai yra 10 proc. per metus, tai labai tikėtina, kad tokia investicija eigoje gali atpilti 50 proc. Jei investuojame dėl 5 proc. grąžos, tai labai tikėtina, kad tokia investicija eigoje gali atpigti 25 proc. Tai žinant jau yra šiek tiek lengviau. Nes pats didžiausias investuotojo žmogaus priešas yra nežinomybė ir neapibrėžtumas“, – sako V.Rūkas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas

Abu investicijų ekspertai tikina, kad logiška tikėtis 5-10 procentų investicijų grąžos per metus, tokia yra ilgo laikotarpio istorinė grąža akcijų rinkose.

Nekilnojamas turtas brangsta visada, išskyrus tuomet, kai pinga

15min skaitytojas ekspertams uždavė klausimą, ar ateityje brangs nekilnojamasis turtas. Taip – tvirtina ekspertų atsakymas. Tačiau tik per ilgą laikotarpį, o trumpuoju laikotarpiu gali būti visko.

„Jeigu mes kalbėtume apie paklausų NT ne kažkokiam kaime ar mažam miestelyje, bet didmiestyje ar centrinėje jo dalyje, tai apatinė ilgalaikę grąža turbūt artima infliacijai – statybos sąnaudos auga, atitinkamai tai turėtų keliauti ir į NT kainą. Jei kalbame apie būstą, viršutinė ilgalaikė grąža, arba kainos pokytis, neturėtų viršyti darbo užmokesčio pokyčio. (…) Trumpuoju laikotarpiu pokyčiai gali būti milžiniški – pvz., tiek 2008 m. kritimas buvo vos ne per pusę, tiek atitinkamai itin spartus kilimas buvo iki 2008 m.“, – paaiškina V.Rūkas.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką