Geriau žuvis, o ne meškerė...
Laimėtojui atiteko 100 proc. barą valdžiusios UAB „Premiumbar“ akcijų su galiojančiomis licencijomis, sutartimis su tiekėjais, baro ir virtuvės įranga, visais reikalingais leidimais ir ilgalaike patalpų nuomos sutartimi.
Pernai skelbta, esą, įvairių vertintojų duomenimis, analogiško baro verslo vertė galėjusi siekti iki pusės milijono litų, neskaičiuojant nekilnojamojo turto kainos.
Nors alaus bendrovė barą naujai iškeptam verslininkui perdavė be skolų ir dar samdė specialistų, pasiryžusių iki 2008 m. pabaigos nemokamai jį konsultuoti, vaikinui nepasisekė. Matyt, prisidėjo ir krizė, daugelį žmonių privertusi alų mieliau gerti namie, tačiau studentas, pasak žiniasklaidos, liko įsitikinęs, kad verslas — ne jam, o „protingesniems žmonėms“, tuo daugelio Lietuvos žmonių mintyse dar labiau įtvirtindamas mintį, kad nors samdomas darbas nėra labai gerai apmokamas, tačiau artimesnis sielai, o verslu užsiima tik „pateptieji“.
Akivaizdu, kad baras, nors ir veikiantis, — labai savotiškas prizas daugeliui Lietuvos žmonių, net ir jaunesniajai kartai, jau nekalbant apie vyresnio amžiaus žmones.
Pritrūko verslumo
Akivaizdu, kad baras, nors ir veikiantis, — labai savotiškas prizas daugeliui Lietuvos žmonių, net ir jaunesniajai kartai, jau nekalbant apie vyresnio amžiaus žmones. Jei esi įsitikinęs, kad verslas — ne tau, kad būtinai nepasiseks, tai greičiausiai ir nepasiseks.
Alaus bendrovė net ir šiuo atveju laiko savo akciją sėkminga, tačiau Lietuvai ji padarė dar vieną meškos paslaugą — faktas, kad jaunas žmogus nesusidorojo su jau veikiančio baro vadyba, dar labiau, jei tai įmanoma, pagilino mintį, kad verslas — labai rizikingas, ne kiekvienam prieinamas užsiėmimas, nors nebuvo kalbama apie prekybą programine įranga ar šilko audiniais iš Kinijos — sritis, kurioms reikia specifinių žinių.
Dėsningumas ar atsitiktinumas?
Viena vertus, kažkam tokia verslo pabaiga galėtų būti naudinga — duok vos pramokusiai vairuoti moteriai prastame kelyje pavairuoti „Hummer“ ir nesunkiai jai, sau bei kitiems įrodysi, kad moterys nesukurtos vairavimui, o amžina jų vieta — šalia vairuotojo.
Kita vertus, kad jaunuolis nesusidorojo su iššūkiu — neginčijamas faktas, ir kažkur Lietuvos ekonomikos dėlionėje jis turėtų tikti. Ir tinka — rinkos analizės ir tyrimų grupės „Rait“ atliktas tyrimas parodė, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų laiko save versliais žmonėmis. Dar mažiau ruošiasi verslauti ateityje — vos 5-6 proc.
Mažas besiruošiančiųjų kurti verslą procentas gali turėti įtakos ir šalies ūkiui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Rimvydo Jasinavičiaus žiniomis, kitose šalyse ketinančiųjų imtis verslo nepalyginamai daugiau nei Lietuvoje. Tarkime, Italijoje verslauti ketina 80 proc., JAV — 50 proc. gyventojų. Todėl 5–6 proc. planuojančiųjų imtis verslo Lietuvoje skaičius, anot verslininko, „nenormalus“.
Nebuvo apskaičiuota paklausa, pasikeitė rinkos sąlygos, nesuvaldyti finansų srautai — visai tai ne tik veda į bankrotą, bet ir suteikia patirties tolesnei verslo plėtrai.
O jei nepavyks?
Viena to priežasčių — Lietuvoje vyraujantis neigiamas požiūris į verslininkus, įmonių bankrotus. Nors pasaulyje bankrotas suvokiamas kaip verslininko veiklos etapas, o ne kaip gyvenimo pabaiga.
Nebuvo apskaičiuota paklausa, pasikeitė rinkos sąlygos, nesuvaldyti finansų srautai — visai tai ne tik veda į bankrotą, bet ir suteikia patirties tolesnei verslo plėtrai. Sakykim, jei samdomas darbuotojas netenka samdomo darbo, net ir krizės laikais, jis ieško kito, o ne skuba ieškotis virvės. Tačiau daugeliui neįsivaizduojama, kad taip pat gali mąstyti ir verslininkas, kuriam nepasisekė verslas. Žinoma, ir tarp vienų, ir tarp kitų pasitaiko žmonių, linkusių pernelyg smarkiai pulti į emocijas ir dramatizuoti padėtį, tačiau savaime tai dar nieko neliudija...
Išskaidyta rizika
Nors apie tai daug nešnekama, tačiau vienas iš didžiųjų trukdžių imtis nuosavo verslo yra labai didelė Lietuvos verslo koncentracija. Verslo milžinai tvirtai laiko savo rinkos dalį ir iškeltas kainas, ir „pašalinių“, kurie tą patį darytų mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne kaina, jiems tikrai nereikia.
Taigi įsilieti į jau egzistuojančias rinkas sunku, jei ne neįmanoma, o Lietuvos gyventojų perkamoji galia per maža, kad jie imtųsi domėtis nišiniais produktais, kurie galėtų būti išeitis smulkiesiems verslininkams. Sakykim, Amerikoje ar kitoje didelėje šalyje galima sugalvoti gaminti menkiausią niekniekį — „pagerintą“ drabužių pakabą, plaukų segtuką ar bandelę, ir jei bent kelios dešimtosios procento pirkėjų juo susidomės — verslininkas jau laimėjo.
Net Europos Sąjungoje mažų įmonių, kuriose dirba iki devynių žmonių, nepalyginamai daugiau nei Lietuvoje. Todėl jei užsidaro stambi įmonė, jos sušvelnina ekonominius ir socialinius padarinius. Net jei užsidaro toji maža įmonė, padariniai šalies ekonomikai nėra pražūtingi, nes į gatvę iškart neišmetama daugybė bedarbių.
Įsivaizduokite, kokie jie būtų, jei Lietuvoje užsidarytų didžiausias prekybos tinklas. Tai paveiktų ne tik darbuotojus, bet ir daugelį tiekėjų bei gamintojų ir t. t. Jei būtų daugiau smulkiųjų įmonių, ekonomikos nusileidimas būtų kur kas lengvesnis. Be to, daugybė sėkmingai veikiančių mažų įmonių įkvėptų ir kitus žmones imtis verslo, tačiau... yra kaip yra.
Ir kaip mes išsilaikome?
Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. šalyje iš viso veikė daugiau kaip 56 tūkst. įmonių ir daugiau nei 55 tūkst. asmenų, dirbančių su verslo liudijimais, nors su jais Lietuvoje dirba ir kirpėjai, ir medikai, kurių veikla nelabai kvepia verslu. 2006 m. — atitinkamai kone 57 tūkst. ir 72,5 tūkst., pernai — 60 tūkst. ir daugiau kaip 83 tūkst. Žinoma, šiemet jų bus dar mažiau, daugiausia sumažės smulkiųjų.
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 349 tūkst. gyventojų. Samdomų darbuotojų yra 1 mln. 250 tūkst., privačiame sektoriuje dirba apie 820 tūkst., valstybės sektoriuje — apie 430 tūkst., tačiau jie gauna atlyginimą iš biudžeto. Maža to, Lietuvoje yra 253 tūkst. neįgaliųjų, beveik milijonas pensininkų — tik dešimtadalis jų dirba. Šiuo metu dar yra ir apie 100 tūkst. bedarbių.
Toks „mechanizmas“ neturėtų veikti, bet kažkodėl vis dar veikia. Nes žmonės stengiasi išgyventi — nepaisydami visko.
