Kiek šiemet bus surinkta žemės mokesčio, A.Zuokas kol kas pasakyti negalėjo – tai turėtų paaiškėti po lapkričio 15-osios, kai sueis mokėjimo terminas. Tačiau jau dabar meras tvirtino pastebįs, kad žemės savininkai sostinėje linkę tvarkytis.
„Žmonės pradėjo rūpintis savo žeme – pjauti žolę, rinkti šiukšles, žiūrėti, kad ji nebūtų apleista, jos savininkai stengiasi nepatekti tarp tų, kurie moka 3 proc. žemės mokesčio tarifą. Taip pat jaučiame judėjimą: žemės savininkai subruzdo kažką statyti ar tiesiog parduoti, o ne laukti, gal po 10 ar 20 metų ta žemė bus brangesnė“, – aiškino A.Zuokas.
3 proc. tarifas bus taikomas apleistai žemei.
Vilniaus meras tik apgailestavo, kad šis mokestis nepalies „didžiųjų žemės turėtojų – bankų ir finansinių institucijų“: „Seimas pagal Finansų ministerijos teikimą prieš dvejus metus bankus ir lizingo kompanijas atleido nuo NT mokesčio, taip pat – ir žemės mokesčio. Pernai dėl šitos pataisos netekome 18 mln. Lt.“
A.Zuokas taip pat pasipiktino trečiadienį išsakytomis mintimis, kad jeigu Lietuva peržiūrės pelno mokestį, Skandinavijos bankai trauksis iš mūsų rinkos. „Skandinavai garsėja kaip etiškos kompanijos, skandinavų verslas socialiai atsakingas, puikiai supranta, kad reikia dalintis pelnu su visuomene, mokėti mokesčius, todėl toks pareiškimas, mano manymu, yra neatsakingas“, – sakė A.Zuokas, dar kartą pabrėždamas, kad bankai ir lizingo bendrovės privalėtų mokėti NT mokesčius, jeigu jau Seimas svarsto galimybę NT mokestį įvesti visiems ar bent daliai gyventojų.
Kitąmet NT mokestis Vilniuje visiems pastatams nuo 0,8 proc. didės iki 1 proc., išskyrus viešbučių, maitinimo įstaigų ir poilsio paskirties statinius – jiems NT mokestis didės nuo 0,5 iki 0,7 proc. Daugiausiai – nuo 1 iki 2,5 proc. – mokėti privalės apleistų pastatų savininkai. Apleistos žemės sklypams bus taikomas 3 proc. mokestis.
