„Iš Lietuvos buvo reikalaujama išlaikyti vertikaliai integruotą dujų monopoliją. Tai buvo daroma įvairiais būdais: tiek teisiniais, tiek kitais. O praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad „Gazprom“ Latvijai ir Estijai nustatė palankesnes dujų kainas negu Lietuvai“, – antradienį žurnalistams sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad „Gazprom“ vykdoma dujų kainodara nėra skaidri. Lietuva neturi informacijos, kokiomis kainomis „Gazprom“ tiekia dujas Latvijai ir Estijai, aiškios esą tik kainos, kuriomis dujas gauna galutiniai vartotojai.
„Galbūt kainodara diskriminuoja, galbūt nediskriminuoja. Mes negalime to teigti, tačiau skaidrumo nėra. Galiu pasakyti daugiau: mes neturime informacijos, bent jau ministerija neturi informacijos, kokia kaina dujos yra tiekiamos Kaliningrado sričiai per Lietuvos teritoriją. Mes neturime atsakymo, ar už tą tranzitą moka Karaliaučiaus sritis, ar Lietuvos vartotojai“, – pabrėžė A.Sekmokas.
Taip pat jis tikino, kad „Gazprom“ savo veiksmais akivaizdžiai siekia užkirsti kelią visavertės konkurencijos atsiradimui ir Europos dujų rinkos atsiradimui, o tai pažeidžia ir vartotojų interesus. „Kreipdamiesi į EK siekiame užkirsti kelią diskriminacinei „Gazprom“ politikai. Komisijos dėmesys šiai problemai leis Lietuvai nuosekliai įgyvendinti dujų pertvarką“, – sakė energetikos ministras.
Žurnalistų paklaustas, per kiek laiko tikimasi gauti EK atsakymą dėl „Gazprom“ veiksmų, A.Sekmokas sakė, kad tokie procesai paprastai nebūna greiti. „Paprastai per 4 mėnesius EK aiškinasi, surenka visą medžiagą dėl to, ar pradėti tyrimą. O pradėjus tyrimą veiksmai trunka ilgiau. Mums svarbu ne tik pats tyrimas, mums svarbu atkreipti EK dėmesį į susidariusią situaciją.“
„Gazprom“ į planuotą susitikimą neatvyko
Paklaustas, kodėl Lietuva nesėda prie derybų stalo su „Gazprom“ ir nesitaria dėl dujų kainų, energetikos ministras sakė, kad 2010 metų pabaigoje premjeras Andrius Kubilius pasisiūlė priimti ir „Gazprom“ vadovą, ir „E.ON Ruhrgas“ vadovą.
„Susitikimas buvo suplanuotas, premjeras laukė, tačiau jie neatvyko. Matyt, jie neturėjo ką pasakyti, kadangi Lietuva vykdo savo suverenią politiką, kuriai tos kompanijos nelabai galėtų prieštarauti“, – sakė A.Sekmokas. Daugiau, jo teigimu, tiesioginių kontaktų su „Gazprom“ atstovais nebuvo.
Ministro teigimu, dėl kainų su „Gazprom“ negali derėtis ir „Lietuvos dujos“. „Tarp valstybių yra normali praktika, kad ūkio subjektai tariasi ir derasi komerciniais klausimais. Tačiau abejotina, kiek „Lietuvos dujos“ gali derėtis su „Gazprom“, kai ponas Valerijus Golubevas yra tiek „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas, tiek „Gazprom“ vadovo pavaduotojas“, – sakė ministras.
