Sprendimas leistų Rusijos koncerno „Gazprom“ ir Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomoms elektrinėms į naujus įrenginius investuoti iki 2020 metų, o ne iki 2016-ųjų, kaip numatyta dabar.
„Įmonės nėra pakankamai investavusios, kad Lietuva galėtų atitikti reikalavimus. Be to, tai būtų labai didelė finansinė našta vartotojams, ją būtų galima paskirstyti ilgesniam laikotarpiui“, – BNSsakė energetikos ministras.
Jo teigimu, įmonėms skubant investuoti, investicijos gali gulti ant vartotojų pečių. Be to, A.Sekmokas teigė abejojantis, kad iki 2016 metų jos suspės investuoti į naujus įrenginius.
„Per ilgesnį laikotarpį sumažintume naštą vartotojams arba ieškotume kitų sprendimų. Šiandien įmonės tam nepasiruošusios“, – BNSsakė A.Sekmokas.
Jis teigė, jog būtent šie argumentai lėmė, jog Energetikos ministerija pakeitė nuomonę ir siūlo Vyriausybei prašyti Europos Komisijos išimties dėl taršos mažinimo reikalavimų įgyvendinimo.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas BNS sakė, kad ministerija palaiko Energetikos ministerijos nuomonę.
„Mes buvome parengę sprendimą, remdamiesi Energetikos ministerijos siūlymu. Jis buvo daugiau palankus taršos mažinimui. Nežinau, kodėl pasikeitė Energetikos ministerijos pozicija, tačiau paskutiniu momentu buvo pasiūlyta vistik prašyti išimties“, – BNS sakė G.Kazlauskas.
Jo teigimu, šiuo klausimu pagrindinė yra Energetikos ministerija, todėl palaikoma jos pozicija. G.Kazlausko manymu, jei Vyriausybė nutartų kreiptis į EK išimties, Pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą paruošti ir pateikti Europos Komisijai turėtų taip pat Energetikos ministerija.
Aplinkos ministras nekomentavo, ar reikalingus dokumentus bus spėta parengti ir pateikti iki 2013 metų sausio pradžios. Tačiau, anot jo, šis klausimas nėra kilęs „tuščiame lauke“.
Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstys, ar prašyti Europos Komisijos (EK) išimties dėl taršos mažinimo reikalavimų kai kuriose šalies elektrinėse nuo 2016 metų ir ar parengti Pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą.
Valdininkai teigia, kad išimtis suteiktų pereinamąjį 4 metų laikotarpį keturioms reikalavimų neatitinkančioms šalies elektrinėms. Tačiau abejojama, ar Lietuva spėtų pateikti pateikti planą Europos Komisijai. Pagal ES direktyvą, jis turi būti parengtas ir pateiktas iki 2013 metų sausio, tuo tarpu reikalingos procedūros dar nepradėtos, neatlikti viešieji pirkimai.
Be to, net jei Lietuva tokios išimties prašytų, dar neaišku, ar Europos Komisija sutiktų ją suteikti.
Pasinaudoti išimtini, o kartu ir vėliau pastatyti naujus įrenginius arba elektrines, norėtų Prancūzijos koncerno „Dalkia“valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ir „Litesko“, kurios Alytaus ir Marijampolės filialai neatitinka taršos reikalavimų, taip pat „Gazprom“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinė.
Kauno termofikacijos elektrinė, pasikeitus akcininkams ir ją perėmus Rimando Stonio JAV registruotai įmonei „Clement Power Venture“, ketina investuoti į naujus kogeneracinius blokus, kuriuose numatoma naudoti biokurą. Manoma, kad tai išspręstų taršos problemą, o investicijos į projektą kol kas neskelbiamos.
Tuo metu „Vilniaus energija“ ketina 2016 metų pradžioje uždaryti vieną didžiausių šalyje – 3-ąją termofikacinę elektrinę.
