„Pernai tiek atlyginimus, tiek darbuotojų skaičių mažino visos trys Baltijos valstybės. Lietuvoje darbo užmokestis mažėjo vidutiniškai 0,7 proc., Latvijoje – 7,2 proc., o Estijoje – 2 proc. Tuo tarpu šiais metais įmonių vadovai numato darbo užmokesčio stagnaciją, 2011 m. ir 2012 m. – lėtą augimą“, – įsitikinusi „Baltic Human Resource Consulting“ generalinė direktorė Agnė Brazauskytė.
Pasak jos, šiemet gerokai mažės įmonių, planuojančių atleisti darbuotojų. „Pernai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje darbuotojų atleidimų apimtys buvo panašios – apie 77 proc. apklaustų įmonių turėjo atsisveikinti su dalimi kolektyvo. Šiemet mažinti darbuotojų skaičių planuoja 26 proc. įmonių Lietuvoje ir 36 proc. – Latvijoje. Estija stipriai lenkia abi šias valstybes: pernai 66 proc. įmonių Estijoje atsisakė dalies darbuotojų paslaugų, o šiemet tokių bus tik 19 proc.“, – sakė A.Brazauskytė.
Yra ir džiugių žinių – net 40 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje šiemet planuoja didinti darbuotojų skaičių.
Yra ir džiugių žinių – net 40 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje šiemet planuoja didinti darbuotojų skaičių. „Tiesa, daugiausia plėstis ruošiasi mažos ir vidutinės įmonės, taigi kol kas neaiškus galutinis variantas: ar daugiau bus didžiųjų įmonių atleistų darbuotojų, ar mažųjų priimtų“, – sakė A.Brazauskytė. Latvijoje darbuotojų skaičių planuoja didinti 31 proc. įmonių, Estijoje – apie 26 proc.
A.Brazauskytės teigimu, 2010 m. organizacijų vadovų lūkesčiai visose trijose Baltijos šalyse maždaug vienodi – beveik pusė jų tiki, kad šie metai bus geresni už praėjusius. „Smagu, kad lietuviai – didžiausi optimistai, tuo tarpu latviai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai tikisi verslo suaktyvėjimo“, – sakė A.Brazauskytė.
„Baltic Salary Survey“ tyrimo duomenimis, labiausiai pagrindinio atlyginimo dydį lėmė darbo turinio ir atsakomybės pokytis, individualūs rezultatai ir darbuotojo kompetencija. „Kintamai atlyginimo daliai didžiausią įtaką darė individualūs rezultatai, pajamų ir pelno pokytis“, – sakė A.Brazauskytė.
Tuo tarpu valstybiniu lygmeniu nekintamai atlyginimų daliai didžiausią įtaką turėjo darbo rinkos neatitinkantis darbo užmokestis, ekonominė situacija ir informacija apie darbo užmokesčio pokyčius rinkoje.
Remiantis atliktos apklausos duomenimis, daugiau negu pusė organizacijų šiemet planuoja įgyvendinti darbo užmokesčio sistemos pokyčius – 42 proc. ketina keisti skatinamųjų priedų sistemas ir apytiksliai 20 proc. – pagrindinio atlyginimo ir kintamo atlyginimo dalių proporcijas.
