Pasak jos, kiekvienas darbuotojas turi teisę į mažiausiai 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per metus.
„Tačiau ne visi žino, kas turi pirmenybę, renkantis laiką, kaip jas skaidyti ir ką daryti jei atostoginiai vėluoja. Žinojimas gali padėti išvengti ginčų arba gauti papildomų naudų“, – pabrėžė E.Kiznė.
Kaip skaidomos atostogos?
Ji priminė, kad atostogos gali būti suteiktos dalimis, bet yra viena svarbi sąlyga.
„Bent viena dalis negali būti trumpesnė, nei 10 darbo dienų (arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę). Likusi dalis skaidoma šalių susitarimu“, – aiškino advokatė.
Kas turi pirmenybę rinktis atostogas?
Jos teigimu, atostogų eilė sudaroma pagal prioritetą:
- nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų;
- auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
- auginantys du ir daugiau vaikų;
- pernai atostogavę mažiau nei 10 darbo dienų;
- turintys nepanaudotų atostogų už praėjusius metus.
O jei atostoginiai neišmokami laiku?
Atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Jei mokėjimas vėluoja, anot E.Kiznės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek vėluota sumokėti, jei darbuotojas pateikė prašymą per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų.
„Už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas“, – teigė ji.
Anot advokatės, darbdaviui svarbu žinoti, kad atostogos privalo būti suteiktos bent kartą per darbo metus, sudaryti atostogų eilę iš anksto, atostoginius mokėti laiku – kitaip gali tekti mokėti papildomai.
Tuo metu darbuotojui, pasak advokatės, svarbu prisiminti, kad teisė į atostogas atsiranda nuo pirmos sukauptos dienos, turint pirmenybę, darbdavį reikėtų informuoti raštu, o atostoginiams vėluojant galima prašyti pratęsti atostogas.
