Vis dėlto tikinama, kad paslauga turi savo klientų ratą, o į bankus žmonės neša kone viską – pradedant grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais ir baigiant brangiais kailiniais ar atsarginiais raktais, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Tačiau bankų atstovai pabrėžia, kad paslauga turi stabilų klientų ratą ir ilgesniuoju laikotarpiu besinaudojančiųjų šia paslauga skaičius auga.
„Swedbanko“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka sako, kad finansų krizės pradžioje banke seifų nuomos paslaugos paklausa buvo šiek tiek ūgtelėjusi, tačiau šiuo metu ji jau atslūgusi.
„Per pastaruosius trejus metus – nuo 2008 -ųjų birželio iki šių metų birželio – turimų seifų užimtumas išaugo dvigubai. Vieni šia paslauga naudojasi, nes neturi saugios vietos, kur galėtų laikyti vertingą turtą ar dokumentus, kiti paslaugomis naudojasi retkarčiais – pavyzdžiui, išvykdami ilgesniam laikui iš namų ar kraustydamiesi iš vienos vietos į kitą“, – sako Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas.
Bankai saugumo sumetimais neatskleidžia, kiek kuriame mieste ir padalinyje turi seifų, bet nurodo, kad daugiausia šios paslaugos klientų turi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Individualaus seifo nuomos paslaugą siūlo beveik visi Lietuvos komerciniai bankai išskyrus du – „Nordea“ ir „Danske“. Atsižvelgiant į poreikius, siūlomi ne tik skirtingų dydžių, bet ir veikimo tipų seifai – mechaniniai, automatiniai ar kodiniai.
Priklausomai nuo dydžio (jis gali siekti nuo 4 iki 300 kubinių decimetrų), seifo nuoma parai kainuoja nuo vos kelių iki maždaug 30 litų, o metams – nuo 200 iki daugiau nei 1 tūkst. litų. Paslauga skirta tiek įmonėms, tiek gyventojams.
