Tyrimo, kurį „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų ekonomikos lūkesčiai, palyginti su 2008 m. pabaiga, kiek pagerėjo. Tyrimo metu apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, teigiama pranešime spaudai.
Apklausos duomenimis, beveik dvigubai – nuo 4,8 iki 8,9 proc. apklaustųjų – išaugo skaičius tikinčiųjų, kad per artimiausius 3 metus turės atliekančių pinigų po būtiniausių išlaidų. Atitinkamai, palyginti su 2008 m. lapkričiu, nuo 46,5 iki 29,2 proc. sumažėjo tų, kurie mano, jog per trejus metus laisvų pinigų sumažės arba jų visai neliks.
Taip pat pastebima, kad vartotojai sunkmečio sąlygomis mažiau linkę prognozuoti savo finansinę situaciją – gegužę 14,3 proc. nežinojo ar negalėjo atsakyti į klausimą, kaip, jų manymu, keisis asmeninė finansinė situacija per artimiausius metus. 2008 m. lapkritį taip atsakė tik 3,9 proc. apklaustųjų.
„Šiuo metu galime pastebėti kiek didėjantį vartotojų optimizmą – jį atspindi ir apklausa, ir tris mėnesius kilęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kurį skaičiuoja Statistikos departamentas. Tačiau šis optimizmas yra labai trapus ir neturintis tvirto pagrindo“, – sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė O.Čičkauskaitė.
Pasak jos, išaugusį optimizmą galima paaiškinti pirmiausia pasikeitusia gyventojų elgsena ir požiūriu į asmeninius finansus.
„Ekonominės aplinkybės ir tendencijos namų ūkiams vis dar išlieka itin nepalankios, tačiau žmonės per pastarąjį pusmetį prisitaikė prie sunkmečio, mažiau vartojo ir ėmėsi veiksmų, pirmiausia – taupyti. Tai kartu su kai kuriomis subjektyviomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vasaros sezonu, padeda atsirasti optimizmui“, – sako O.Čičkauskaitė.
Tačiau „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė sako, kad būtų klaidinga pasiduoti iliuzijai, jog situacija gerėja.
„Ekonominė padėtis šalyje kol kas negerėja, o sprendimai, kuriuos dabar svarsto Vyriausybė ir Seimas, paliestų ir tas socialines grupes, kurios iki šiol nejautė žymaus pajamų mažėjimo. Vasara taip pat gali didinti iliuzijas – sezoninės prekės atpigo, nereikia mokėti už šildymą, tad gali pasirodyti, jog atliekamų pinigų daugėja, tačiau rekomenduojame ruoštis artėjančiam rudeniui, žiemai, o pirmiausia – šildymo sezonui“, – pastebi O.Čičkauskaitė.
