Sekite 15min Google
1. Atsisakęs palikimo žmogus jo dalies „nepasilieka ateičiai“
Civilinio kodekso 5.60 straipsnis leidžia atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo jo atsiradimo. Negalima atsisakyti tik pasirinktos palikimo dalies arba nustatyti sąlygą, kad vėliau turtas privalės būti perduotas konkrečiam artimajam.
Jeigu notarui pateiktas galiojantis pareiškimas atsisakyti palikimo, žmogus šio palikimo neįgyja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024 patvirtino: tiek palikimo nepriėmęs, tiek jo atsisakęs asmuo netampa mirusiojo turtinių teisių ir pareigų perėmėju.
„Dar viena svarbi detalė: atsisakymas savaime neužtikrina, kad viską paveldės būtent tas žmogus, kuriam šeima norėjo turtą palikti.
Pavyzdžiui, visiems mirusiojo vaikams atsisakius palikimo, gali atsirasti antros eilės įpėdinių – mirusiojo tėvų ir anūkų – paveldėjimo teisės. Todėl vien iš vaikų atsisakymo negalima spręsti, kad likęs sutuoktinis tapo vieninteliu savininku. Tai vertinama pagal Civilinio kodekso 5.11 ir 5.13 straipsnius“, – aiškino R.Joskaudienė.
2. Atsisakius vieno iš tėvų palikimo, galimybė paveldėti kito tėvo turtą savaime neišnyksta
Pavyzdžiui, atsisakymas paveldėti po tėvo mirties nėra būsimo motinos palikimo atsisakymas.
Tai iš Civilinio kodekso 5.3 ir 5.11 straipsnių kylanti išvada: kiekvieno žmogaus palikimas atsiranda atskirai, o vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.
„Vis dėlto galimybė ateityje paveldėti nesuteikia dabartinių teisių į gyvo žmogaus turtą.
Savininkas, laikydamasis įstatymų ir kitų asmenų teisių, gali turtą parduoti, padovanoti ar palikti testamentu. Vaikų lūkestis paveldėti savaime neįpareigoja jo išsaugoti konkretų būstą ar perleisti jį pasirinktam šeimos nariui“, – teigė R.Joskaudienė.
Šiuo požiūriu, pasak teisininkės, reikšmingi Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, reglamentuojantis savininko teises, ir 5.19 straipsnis, įtvirtinantis teisę palikti turtą testamentu savo nuožiūra.
3. Pažadas „perrašysiu“ dar neperduoda nuosavybės
Pagal Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 2 dalį pažadas ateityje padovanoti turtą nelaikomas dovanojimo sutartimi. Nekilnojamojo turto dovanojimui Civilinio kodekso 6.469 straipsnis nustato notarinę formą.
„Iliustracinis pavyzdys. Senelis pasako, kad butą padovanos anūkui. Kol atitinkamas sandoris nesudarytas, anūkas vien dėl šio pažado netampa buto savininku.
Įstatymas tam tikrais atvejais leidžia reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus rengiantis priimti pažadėtą dovaną, jeigu dovanojimo nepateisinamai atsisakoma. Tačiau tai nėra automatinė teisė gauti patį pažadėtą turtą“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
4. Naujas gyvenimo draugas vien dėl kartu praleistų metų netampa turto bendraturčiu
Vien apsigyvenimas kito žmogaus būste ir bendro gyvenimo trukmė savaime nesuteikia teisės į jo turto dalį.
Tačiau, anot teisininkės, turtinis reikalavimas gali atsirasti kitu pagrindu – dėl susitarimo kurti bendrą nuosavybę, asmeninių investicijų ar esminio turto pagerinimo.
„Iliustracinis pavyzdys. Vienas žmogus persikelia į kitam priklausantį namą. Vien gyvenimas šiame name jo bendraturčiu nepaverčia. Jeigu vėliau jis savo lėšomis finansuoja esminę rekonstrukciją, teisiniam vertinimui jau svarbūs susitarimai, mokėjimai, atlikti darbai ir jų poveikis turto vertei“, – teigė R.Joskaudienė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-378/2025 pabrėžė, kad dėl kiekvieno konkretaus turto objekto reikia nustatyti bendros nuosavybės sukūrimo pagrindą. Jį ir savo įnašą turi įrodyti turto dalies reikalaujantis asmuo.
Nuosavybės reikalavimas dėl įnašo ir paveldėjimas yra skirtingi dalykai.
„Taip pat būtina atskirti paprastą faktinį gyvenimą kartu nuo teisiškai pripažintos partnerystės. Po 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo partnerystės statusas ir jam taikomas turto režimas vertintini atskirai. Todėl teiginys „nesusituokęs žmogus niekada neturi jokių teisių“ būtų netikslus“, – pabrėžė teisininkė.
5. Sudarius naują santuoką, paveldėjimo situacija keičiasi
Iki santuokos turėtas turtas paprastai išlieka asmenine nuosavybe. Tą nustato Civilinio kodekso 3.89 straipsnis.
Atskirai vertinami esminiai pagerinimai santuokos metu bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tokiais atvejais aktualus Civilinio kodekso 3.90 straipsnis.
Tačiau net ir asmeninės nuosavybės statusas neužkerta kelio sutuoktiniui šį turtą paveldėti.
„Iliustracinis skaičiavimas. Jeigu pagal įstatymą paveldimas 80 000 Eur vertės palikimas ir jį priima sutuoktinis bei du mirusiojo vaikai:
* sutuoktiniui tenka 20 tūkst. Eur vertės dalis;
* kiekvienam vaikui – po 30 tūkst. Eur vertės dalį.
Tai Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje nustatytų proporcijų taikymas: sutuoktiniui tenka ketvirtadalis palikimo, vaikams – likusi dalis.
Skaičiuojama nuo mirusiajam priklausiusio palikimo, prieš tai atskyrus kitiems asmenims priklausantį turtą“, – dėstė R.Joskaudienė.
6. Testamentas ir dovanojimas suteikia skirtingą apsaugą
Lietuvos notarų rūmai 2026 m. vasario 6 d. išaiškinime atkreipė dėmesį į esminį skirtumą.
Testamentu nustatoma, kam turtas turėtų atitekti po mirties. Savininkas iki tol išlaiko turtą, gali jį perleisti, o savo testamentą – pakeisti ar panaikinti. Testamento keitimą ir panaikinimą reglamentuoja Civilinio kodekso 5.35 straipsnis.
Dovanojimu turtas perduodamas kitam asmeniui dar dovanotojui esant gyvam. Dovanotojas netenka perduotų savininko teisių, o dovanos susigrąžinimas vien persigalvojus nėra užtikrintas.
„Jeigu žmogus pats nori padovanoti būstą, bet jame gyventi iki gyvenimo pabaigos, su notaru galima aptarti uzufruktą – tinkamai įformintą ir įregistruotą teisę naudotis būstu.
Tai apsaugo naudojimąsi sutarta apimtimi, tačiau neišsaugo visų buvusio savininko teisių. Uzufrukto sąvoka įtvirtinta Civilinio kodekso 4.141 straipsnyje“, – aiškino teisininkė.
7. Vaikams nėra automatiškai garantuota „bent pusė turto“
Civilinio kodekso 5.20 straipsnis numato privalomąją palikimo dalį palikėjo vaikams, sutuoktiniui ir tėvams, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
„Ji sudaro pusę to, ką konkretus asmuo paveldėtų pagal įstatymą, jeigu testamentu jam neskirta daugiau.
Tai nėra pusė viso palikimo kiekvienam vaikui“, – teigė R.Joskaudienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 primena, kad išlaikymo reikalingumas vertinamas pagal konkrečias aplinkybes. Vien giminystės nepakanka.
8. Pasirašytą atsisakymą kartais galima ginčyti, tačiau vien nusivylimo nepakanka
Jeigu dokumentas pasirašytas dėl esminio suklydimo, apgaulės ar kitų įstatyme nustatytų aplinkybių, gali būti pagrindas kreiptis į teismą.
Pasak teisininkės, vertinamos būtent pasirašymo aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai.
Vėliau pasikeitę šeimos santykiai ar neišsipildęs lūkestis savaime atsisakymo nepanaikina. Tai svarbu vertinant Civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Delsti pavojinga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009 išaiškino, kad palikimo atsisakymo ginčijimui taikomas Civilinio kodekso 5.8 straipsnio vienerių metų ieškinio senaties terminas.
„Jo pradžią būtina nustatyti individualiai, įvertinant ir tai, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas žmogus.
Vien iš pasakymo „praėjo metai“ negalima nuspręsti, kad teisminė gynyba jau nebegalima“, – pabrėžė teisininkė.
Klaidos, kurių, pasak jos, verta vengti:
- Palikimo atsisakymą laikyti laikinu šeimos susitarimu.
- Tikėtis, kad atsisakyta dalis automatiškai atiteks pasirinktam artimajam.
- Žodinį pažadą prilyginti dovanojimo sutarčiai.
- Manyti, kad būsimi įpėdiniai jau dabar gali spręsti dėl savininko turto.
- Tikėti, kad bendro gyvenimo metai automatiškai suteikia pusę būsto.
- Ginčo dokumentus pradėti rinkti tik tada, kai turtas jau perleistas.
Nuo ko pradėti, jeigu tokia situacija jau susiklostė?
„Pirmiausia reikėtų gauti pasirašyto notarinio dokumento kopiją, įvertinti paveldėjimo teisės liudijimą ir aktualius nuosavybės duomenis.
Žodžiai „atsisakiau turto“ gali reikšti tiek palikimo atsisakymą, tiek jau paveldėtos dalies dovanojimą ar kitą sandorį. Jų pasekmės skiriasi.
Prieš pasirašydami paprašykite aiškiai paaiškinti: kokių teisių netenkate, kas jas įgyja ir ar jūsų lūkestis dėl turto ateities apskritai įtvirtintas dokumentuose.
Šeimos pasitikėjimą verta papildyti teisiniu aiškumu – kol dar galima ramiai susitarti“, – kalbėjo R.Joskaudienė.
Teisinis pagrindas ir šaltiniai
1. Civilinis kodeksas: palikimo atsisakymas – 5.60 straipsnis, įpėdinių eilės – 5.11 straipsnis, sutuoktinio paveldėjimas – 5.13 straipsnis, privalomoji dalis – 5.20 straipsnis.
2. Civilinis kodeksas: pažadas dovanoti – 6.465 straipsnis, dovanojimo forma – 6.469 straipsnis.
3. LAT 2024-11-28 išaiškinimas dėl palikimo nepriėmimo ir atsisakymo pasekmių.
4. LAT 2025-04-16 nutartis dėl nesusituokusių asmenų bendros nuosavybės.
5. LAT 2009-06-15 nutartis dėl palikimo atsisakymo ginčijimo.
6. Lietuvos notarų rūmų 2026-02-06 išaiškinimas apie dovanojimą ir testamentą.
Informacija patikrinta 2026 m. spalio 23 d. Pavyzdžiai iliustraciniai; konkrečios teisės nustatomos pagal dokumentus ir faktines aplinkybes.
