Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Audrius Siaurusevičius: po pokyčių LRT radijo ir televizijos kanalai taps lengviau atpažįstami

Audrius Siaurusevičius
Luko Balandžio nuotr. / Audrius Siaurusevičius
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Nacionalinis transliuotojas ne tik atnaujina visų savo radijo stočių ir televizijos kanalų pavadinimus, prie jų prijungdamas tris raides LRT, bet ir suvienodina logotipą bei keičia vinjetes. Televizijos žiūrovai jau dabar gali matyti naująjį logotipą. Tai dinamiško kubo ir raidžių LRT derinys, kuris nuo šiol ženklins visus nacionalinio transliuotojo produktus – tris televizijos kanalus, tris radijo programas ir internetą.

Jiems visiems priskiriamos ir skirtingos spalvos: LRT Radijui – raudona spalva, LRT Televizijai – mėlyna, kanalui LRT Kultūra – vyšninė, kanalui LRT Lituanica – žalia, radijui LRT Klasika – violetinė, radijui LRT Opus – oranžinė, o portalui LRT.lt – žydra spalva.

Kalbėdamas apie pokyčius, generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pabrėžia, kad LRT nieko neatsisako, o tik atsinaujina ir grįžta prie to, kas įtvirtinta įstatyme, kuriame nacionalinis transliuotojas taip ir vadinamas – LRT, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. O kalbant apie logotipus, senieji, anot jo, buvo pasenę.

„Nuo penktadienio vakaro visi išgirsta, kad transliuoja LRT, ką ji ir darė visą laiką, nes Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra oficialus mūsų įstaigos pavadinimas. Tačiau mūsų medijos – trys televizijos, trys radijo stotys ir interneto portalas – vadinosi skirtingai. Dabar mes atsinaujiname, sugrįžtame ir įtvirtiname tai, kas yra – Lietuvos radijas ir televizija (LRT).

Apie mus dažnai kalba kaip apie nacionalinį transliuotoją. Tad toks geras sutapimas, kad LRT galima šifruoti ir kitaip – Lietuvos respublikos transliuotojas“, – kalbėjo LRT vadovas.

Kodėl tie atsinaujinimai vyksta dabar?

Radijo ir televizijos tokia specifika, kad šiek tiek atsinaujinti reikia kiekvieną dieną. Kasdien skaitome naujas žinias, rodome kažką naujo. Kažkada reikia atsinaujinti, nes ir televizijos vinjetės buvo jau tikrai pasenę. Be to, bus daugiau aiškumo, kai kalbama apie mus. Jei sako „Opus“, tai žinome, kad tai LRT, jei sakome „Klasika“ – irgi žinome, kad tai LRT. Lygiai taip pat žiūrovai, kurie įsijungs tris mūsų televizijas, visuose trijuose kanaluose matys raides LRT.

Iš poreikio atsinaujinti ir gimė ši idėja įtvirtinti mūsų oficialų pavadinimą, paversti jį prekės ženklu. Tai nėra labai didelė naujovė. Toks LRT ženkliukas buvo dar 2001 metais, jis buvo šiek tiek kitoks, bet jis egzistavo. Tuomet buvo pasirinkta kita kryptis, buvo plėtra, antrasis kanalas buvo pavadintas tiesiog LTV 2, tuomet atsirado „LTV World“.

„LTV World“ problema ta, kad LTV yra oficialus Latvijos televizijos pavadinimas, nes Latvija yra viena tų šalių, kur televizija ir radijas, abu visuomeniniai transliuotojai, yra atskiros organizacijos. Europos transliuotojų sąjungoje mes visada buvome LRT, o latviai buvo LTV.

Pagrindinis dalykas, kuris keičiasi – visuose pavadinimuose atsiranda raidės LRT.

Tokia ir yra mūsų idėja. Mes remiame daug įvairių kultūros, kitų renginių ir ten pasirodome skirtingais ženklais. Dabar, jei kokio klasikinės muzikos koncerto rėmėjas bus „Klasika“, visi galės matyti, kad tai LRT Klasika. Dėl pavadinimų skaidymų ne visuomet tapatino žmonės, kad tai yra tas pats dalykas, ta pati LRT. Mes norime, kad dabar visur, kur beeitum, turi sutikti LRT. Juo labiau, kad mes jau persikėlėme ir į telefonus, planšetinius kompiuterius. Tad su raidėmis LRT tiesiog lengviau ieškoti.

Kalbant apie pavadinimą „LTV World“, nelietuviui jis nieko nesako. Dabar bus pavadinimas LRT Lituanica, kurį vien pamačius ekrane, suteikiama kažkokia informacija. Turėjome ir kuriozinį atvejį, kai iš Turkijos ar Irako rašė kurdas, pamatęs per palydovą mūsų programą. Jam buvo sunku suprasti, iš kokios tai šalies, tad turėjo ilgai naršyti internete, kad išsišifruotų.

Jūs paminėtoje LRT Klasiką. Galima manyti, kad ši stotis savo pavadinime nieko nepraranda, tiesiog prisideda trys raidės. Tačiau „Lietuvos radijas“ ir „Lietuvos televizija“ – pavadinimai, kurių nebebus?

Reikia galvoti apie tai, kad tai yra viena organizacija, nėra radijo ir nėra televizijos, yra LRT. Tą bandau įdiegti ir darbuotojams, kad jie suprastų, jog dirba vienoje įstaigoje. Vis tiek visi mes, tiek radijas, tiek televizija, susitinkame mūsų portale, kur tampame LRT. Čia, aišku, psichologinis dalykas. Kalbant apie drąsiausias idėjas, kurios įgyvendintos kai kuriose Europos šalyse, tai yra bendra radijo, televizijos ir portalo naujienų tarnyba. Tai turi savų pliusų ir minusų, bet šiuolaikinis žurnalistas iš esmės turėtų būti universalus. Tokios sinergijos ir bendradarbiavimo tarp radijo ir televizijos mums vis dar trūksta, bet to reikia siekti. Ir tą galima daryti tiesiog pratinant prie minties, jog tai yra LRT, ir visi dirbame tam pačiam transliuotojui, tik gal atliekame šiek tiek skirtingas funkcijas.

Bet kuriuo atveju, šiuolaikinės tendencijos aiškiai, rodo, kur keliauja radijas ir televizija – keliauja į internetą. Kalbant apie Europos transliuotojų sąjungos patirtį, visos šalys, kur radijas ir televizija yra bendros organizacijos, visos daugiau mažiau taip ir vadinasi.

Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija visada turėjo dar ir tokią specialią dvasią, ypač turint omenyje, kad kelis dešimtmečius teko pergyventi įvairių, tarkime, Sąjūdžio, ankstesnių laikotarpių, kuriais radijas ir televizija atliko tam tikrą specialią funkciją.

Tą funkciją atliks ir toliau, nes ir tuo metu niekada tai nebuvo atskiros organizacijos. Tarybiniais laikais vadinosi „Radijo ir televizijos komitetas“, bet niekada nebuvo atskirai. Visada buvo LRT ir dar 2001 metais egzistavo toks dalykas, oficialus mūsų ženklas, kuris matėsi ekrane.

Ar Jums pačiam nėra truputį gaila atsisveikinti?

Man ne gaila, nes aš su nieko neatsisveikinu. Ir nieks neatsisveikina. Yra gal kitas, keistesnis dalykas, kai oficialus pavadinimas LRT vadintas kažkaip kitaip, keliais pavadinimais. Manau, kad čia buvo tam tikras neatitikimas.    

Kalbant apie tai, kaip tai pranešama žiūrovams, klausytojams, žvelgiant į pasaulio įmonių istoriją galima būtų rasti pavyzdžių, kai klientai būna ilgai ruošiami ir jiems pasakojama: „Štai mes pasikeisime, pasikeis mūsų logotipai, pasikeis mūsų pavadinimas“.

Kai keičiasi pavadinimas, to reikia. Tačiau šiuo atveju jis nesikeičia. Mes visur esame LRT. Dar prieš keletą metų buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad ir taip žmonės mus tapatina su LRT. Tą tiesiog dabar reikia labiau įtvirtinti. Nereikia slėpti, kad „Opus“ yra LRT radijas. Šiuo atveju pavadinimas nesikeičia, o pasakoma tik tai, kas ir taip egzistuoja. Tik jis kažkodėl buvo išskaidytas, ir ne visur buvo tai sakoma. Bet tai tik kelia daugiau sumaišties. Čia ir yra paradoksas. Televizija gimė po radijo ir šalia radijo, bet dabar jau daug kas mūsų įstaigoje vadina tiesiog „Televizija“, be jokių priedų. Aš manau, kad tų raidžių atsiradimas ekrane kaip tik ir primins, kad čia yra ne tik televizija, bet dar ir trys radijo stotys. Ženklo atsiradimas ne tik ekrane, bet ir visose savireklamos kampanijose, spaudoje tą įtvirtins. Nes radijas dažnai užmirštamas. Analizuojant kalbama apie televiziją, tarsi radijas neegzistuotų. Mes norime, atvirkščiai priminti, kad esam dideli, mūsų daug ir kad esame LRT.

Kalbant apie piniginius dalykus, nemažai kas sakys ir jau sakė, kai šiek tiek informacijos buvo pasirodę žiniasklaidoje, kad nacionaliniam transliuotojui šitas perženklinimas daug kainuos.

Galima pasakyti, kad iš tiesų kainuos, bet į tą reikalą buvo įjungta labai daug vidinių resursų. Dėl to radome būdą dabar tą padaryti. Sakyčiau, kad dabar tas 7 atskirų ženklų buvimas taip pat kainavo. Net toks elementarus dalykas: ką nors remiant, kildavo klausimas, kurį ženklą dėti, ypač jei remia ir radijas, ir televizija. Manau, kad tai yra investicija, kuri turėtų atsipirkti.

Dabar nereiktų apie tai diskutuoti, reiktų tik šiaip vizualiai atsinaujinti, jei savu laiku nebūtų atsisakyta LRT. Tačiau to buvo atsisakyta, matyt, buvo kažkokios priežastys. Tačiau mūsų įstatyme neegzistuoja joks kitas pavadinimas, tik šis – Lietuvos radijas ir televizija. O vadina visi skirtingai. Dar radijo programos „Klasika“ pavadinimas suprantamas, bet apie antrąjį televizijos kanalą visi sako „Tavo kultūros kanalas“, o vadina antru. Tad nežinia, kodėl jis antras. Jis tiesiog televizijos kanalas, kuris turi savo žiūrovą, savo užduotis ir t. t. 

Kad ir kaip sakytumėte, kad ne tokie čia dideli pokyčiai, čia grįžimas prie to, kas parašyta įstatyme, vis tiek perženklinimas yra dalykas, kurį visi pastebės. Kas nutiks, jei po kurio laiko pastebėsite, kad tai nepasiteisino?

Lengviausia nedaryti nieko. Aš visuomet į panašų klausimą atsakau: „O ar galėjo būti blogiau nei dabar?“ Mano galva, tai sunkiai įsivaizduotina. Buvo chaosas be sistemos. Jei atsirasdavo kas nors nauja, pridėdavo pavadinimą. Bus skeptikų, bus kritikų, bet galima tobulėti, galų gale, atsinaujinti niekada nekenkia. Po kiek laiko galima patobulinti. Bet manau, kad toliau nieko nedaryti nebuvo galima, nes tiek moraliai, tiek fiziškai viskas buvo pasenę. Kažkokių žingsnių atsinaujinant mums reikėjo.

Manau, šitie žingsniai nėra paskutiniai. Yra dar ką tobulinti mūsų veikloje, kaip siekti didesnio bendradarbiavimo tarp įvairių sričių. Dabar, įrašydami koncertą, galime tą patį įrašą transliuoti tiek televizijoje, tiek radijuje. Yra daug kitų dalykų, kur bendradarbiaujant visai įstaigai, galima pasiekti daug geresnių rezultatų. O svarbiausias tikslas – duoti maksimaliai kokybišką programą, kuri atitiktų visuomenės lūkesčius. Visa kita – tik priemonės.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką