Gyventojams ilgas elektros tiekimo sutrikimas reiškia gerokai daugiau nei neveikiantį šaldytuvą ar neapšviestus namus. Kai kur kartu sutriko vandens tiekimas ir mobilusis ryšys, neveikė vandenvietės bei nuotekų valymo įrenginiai. Kilo maisto saugojimo, medicinos ir slaugos įrangos veikimo problemų, savivaldybėms teko skubiai ieškoti generatorių.
„Didėjanti priklausomybė nuo elektros nereiškia, kad pati elektrifikacija yra klaida. Rizika kyla tuomet, kai elektros naudojimas plečiamas sparčiau, nei investuojama į tinklo patikimumą, alternatyvius tiekimo maršrutus, kaupimą ir rezervinius šaltinius. Elektrifikacija ir energetikos sistemos atsparumas turi būti plėtojami kartu“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Rizikos zonoje – dešimčių milijonų eurų ekonominė veikla
LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas siekė 22,7 mlrd. eurų. Vadinasi, per vieną kalendorinę dieną šalyje vidutiniškai sukuriama apie 250 mln. eurų BVP.
ESO aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų. Audros piko metu elektros neturėjo apie 14 proc. jų. Darant labai apytikrę prielaidą, kad ekonominė veikla pasiskirsčiusi panašiai kaip elektros vartotojai, 14 proc. vienos dienos Lietuvos ekonomikos sudarytų apie 35 mln. eurų.
„Tai nereiškia, kad audra Lietuvai kainavo 35 mln. eurų BVP. Elektros tiekimas buvo nutrūkęs skirtingam laikui, audra kilo savaitgalį, dalis veiklos nenutrūko, o dalis prarastos veiklos gali būti kompensuota vėliau. Tačiau šis skaičius leidžia suvokti ekonominės veiklos mastą, kuris tokio sutrikimo metu patenka į rizikos zoną“, – pabrėžia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
ESO skaičiavimu, visų Lietuvos 10 kV oro linijų perkėlimas po žeme kainuotų apie 2,873 mlrd. eurų. Apytikslė 35 mln. eurų rizikos zonoje atsidūrusios vienos dienos ekonominės veiklos vertė sudaro apie 1,2 proc. šios sumos.
Pasak ekonomistės, iš to negalima daryti išvados, kad kabeliavimas atsipirktų po tam tikro skaičiaus audrų. Skaičiavimas neparodo nei faktinių elektros tiekimo sutrikimų nuostolių, nei jų trukmės, nei platesnės žalos gyventojams, verslui ir infrastruktūrai. Tačiau jis leidžia palyginti investicijų kainą su ekonominės veiklos mastu, kuriam kyla rizika.
Pramonei elektros tiekimo atkūrimo nepakanka
Pramonės įmonėse net trumpas elektros tiekimo nutrūkimas gali sustabdyti gamybos linijas, sugadinti žaliavas ar produkciją ir sutrikdyti užsakymų vykdymą. Dalis technologinių procesų turi vykti nepertraukiamai, todėl atkūrus elektros tiekimą gamyba nebūtinai gali būti iš karto atnaujinta.
„Tenka iš naujo paleisti ir patikrinti įrenginius, utilizuoti broką, atkurti temperatūros ar slėgio režimus. Nuostolius didina sutrikusi logistika, šaldymo grandinės, ryšio ir duomenų sistemos. Ypač pažeidžiamos regionuose veikiančios įmonės, neturinčios kelių nepriklausomų elektros įvadų ar nuosavų rezervinių pajėgumų“, – sako V. Janulevičius.
LPK vertinimu, vertinant audros padarinius būtina apskaičiuoti ne tik tiesioginę žalą tinklui ir elektros netekusių klientų skaičių, bet ir verslo prastovas, sugadintą produkciją, papildomas gamybos atkūrimo sąnaudas bei sutrikusių viešųjų paslaugų kainą.
Kabeliavimas būtinas, tačiau vien jo neužtenka
Šiuo metu ESO planuoja iki 2028 metų kabeliais pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų miškingose teritorijose. Energetikos ministras Lukas Savickas po savaitgalio audros pareiškė, kad kabeliavimą reikėtų spartinti, ir pasiūlė svarstyti 6 tūkst. kilometrų apimtį. Didesnę elektros tinklų dalį tiesti po žeme siūlo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
LPK vertinimu, oro linijų kabeliavimas miškingose ir dažniausiai pažeidžiamose vietovėse yra pagrįstas. Tačiau viso tinklo perkėlimas po žeme būtų itin brangus ir ne visur racionalus. Požeminėms linijoms nekelia pavojaus virstantys medžiai, tačiau jų gedimo vietą gali būti sunkiau nustatyti, o remontas kartais trunka ilgiau.
Todėl sprendimai turi būti priimami įvertinus konkrečios tinklo atkarpos vietovę, įtampą, gedimų tikimybę, galimų nuostolių mastą ir elektros tiekimo atkūrimo galimybes.
„Nutiestų kabelių kilometrai negali tapti vieninteliu pažangos rodikliu. Reikia ilgalaikio ir finansuojamo plano, kuriame tinklo atnaujinimas būtų derinamas su žiedinėmis jungtimis, alternatyviais tiekimo maršrutais, vietine elektros gamyba, kaupikliais ir rezerviniais pajėgumais“, – teigia V. Janulevičius.
Kritiniai objektai negali priklausyti nuo vieno elektros šaltinio
Miestams, miesteliams ir pramonės teritorijoms reikia daugiau vietinės elektros gamybos ir kaupimo pajėgumų. Tačiau vien saulės ar vėjo elektrinės elektros tiekimo sutrikimo metu problemos neišsprendžia. Kad tokie šaltiniai galėtų veikti nutrūkus centriniam tiekimui, būtini kaupikliai, tinkamas valdymas ir galimybė pereiti į autonominį režimą.
Tokios sistemos, kartu su biomasės kogeneracija ir, kur būtina, rezerviniais dujiniais pajėgumais, galėtų palaikyti vandentiekio, ryšių, šildymo, transporto ir svarbiausių gamybos procesų veikimą.
Audra taip pat parodė, kokių pasekmių galėtų turėti tyčinis infrastruktūros pažeidimas. Geležinkeliai, automagistralių valdymo sistemos, ryšių objektai, elektroninės kovos ir apsaugos nuo dronų priemonės negali priklausyti nuo vienintelio elektros šaltinio. Kiekvienam kritiniam objektui turi būti nustatyta privaloma autonominio veikimo trukmė ir ją užtikrinantys rezerviniai pajėgumai.
LPK siūlo:
* kabeliuoti pažeidžiamiausias elektros tinklo atkarpas;
* kurti žiedines jungtis ir alternatyvius tiekimo maršrutus;
* plėsti vietinę generaciją, kaupiklius ir rezervinius pajėgumus;
* nustatyti kritinių objektų autonominio veikimo standartus;
* įvertinti faktinius audros nuostolius gyventojams ir verslui;
* investicijas planuoti pagal tinklo atkarpų riziką ir galimų sutrikimų kainą.
„Po kiekvienos didesnės audros diskusija prasideda iš naujo. Šį kartą turime tiksliai nustatyti, kur kilo didžiausi sutrikimai, kiek jie kainavo ir kurios investicijos duotų didžiausią rezultatą. Šie atsakymai turi virsti konkrečiu, finansuojamu darbų planu, o ne būti atidėti iki kitos audros“, – sako LPK prezidentas.
