Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Vasario mėn. 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 – kad pablogėjo, o 29 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 3, 63 ir 34 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 46 – pablogėjimo (sausio mėn. – atitinkamai 9 ir 55 proc.). 41 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 88 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas – kad pagerėjo, 11 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 89, 1 ir 9 proc.).
Vasario mėn. 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 50 procentų prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (sausio mėn. – atitinkamai 13, 58 ir 26 proc.).
Vasario mėn. 84 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius
12 mėn. (sausio mėn. – 88 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasario mėn. nesiskyrė. Palyginti su sausio mėn., kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, mieste – 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė tai, kad sumažėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn. Kaimo gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, sumažėjo nuo 61 iki 45 procentų, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis – nuo 54 iki 42 procentų.
Miesto gyventojai geriau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Nors optimistiškai nusiteikusių gyventojų nepadaugėjo, sumažėjo gyventojų, prognozuojančių padėties blogėjimą, dalis ir tiek pat padaugėjo manančių, kad padėtis nesikeis.
Per metus, palyginti su 2009 m. vasario mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 96 iki 84 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 71 iki 40 procentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties prognozės.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis sumažėjo nuo 72 iki 50 procentų. Gyventojų, manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 54 iki 46 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
