Aukso gavyba Brazilijoje, kuri praėjusiais metais užėmė 14-ą vietą tarp pasaulinių gamintojų, išaugo nuo tada, kai dėl koronaviruso pandemijos tarptautinės kainos pasiekė rekordines aukštumas.
Iš 112 tonų pernai Brazilijoje pagaminto aukso mažiausiai 7 proc. buvo iškasta nelegaliai, o 25 proc. buvo galimai nelegaliai gautas auksas, rodo Federalinio Minas Žeraiso universiteto (UFMG) atliktas tyrimas.
„Nuo 2020 iki 2021 metų nelegaliai pagaminto aukso kiekis išaugo 44 proc.“, – teigiama tyrime.
Nustatyta, kad tendencija iš esmės nepasikeitė ir per pirmuosius šešis 2022 metų mėnesius.
Remiantis Brazilijos kosmoso agentūros INPE palydoviniu stebėjimu, didelis pelnas skatina aukso karštligę Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose
Tyrimas parodė, kad mažiausiai 23 proc. dėl kasybos sunaikintų šių miškų, kurie svariai prisideda prie klimato išsaugojimo, buvo vietos rezervatų žemėse, saugomų teritorijų ir kitose oficialiai saugomose teritorijose.
Nelegalūs kalnakasiai, susiję su organizuotu nusikalstamumu, kai kuriose vietose žiauriai užpuolė vietos gyventojus, o tyrimai rodo, kad gyvsidabris, kurį jie naudoja auksui atskirti nuo nuosėdų, užteršia upes.
Pasak tyrėjų, didžioji dalis nelegalaus Brazilijos aukso gavybos – 98 proc. – gauta iš trijų šiaurinės Para valstijos savivaldybių.
Federaliniai prokurorai paragino prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybę, sulaukiančią daug tarptautinės kritikos dėl spartėjančio Amazonės naikinimo, imtis griežtesnės aukso kilmės kontrolės.
Prokurorai apskaičiavo, kad nuo 2021 metų sausio iki 2022 metų birželio nelegalios aukso gavybos padarytos žalos socialinei ir aplinkai siekia 39 mlrd. realų (7,5 mlrd. JAV dolerių).
Tai beveik prilygsta visoms apskaičiuotoms Brazilijos pajamoms iš aukso per laikotarpį – 44,6 mlrd. realų.
Tuo tarpu bendros mokestinės pajamos iš aukso kasybos sudarė mažiau nei 2 proc. padarytos žalos.
