„Išaugusį klientų susidomėjimą auksu pajutome liepos viduryje“, – sakė banko „Snoras“ Investicinio verslo tarnybos direktorius Remigijus Bartaška. Pasak jo, pastaruoju metu banko klientai auksą perka didesniais kiekiais nei paprastai.
Anksčiau vidutinis įsigyjamas kiekis per vieną sandorį buvo 300 gramų, dabar – gerokai daugiau. Paprastai perkami 50–100 gramų aukso luitai. Už 50 gramų aukso investuotojai šiuo metu moka daugiau nei 7 tūkst. litų.
Daugiau aukso pirkėjų sulaukia ir Ūkio bankas. „Perkama nuo vienos uncijos iki kilogramo aukso. Jis tampa vis populiaresnis“, – pažymėjo šio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Davodov.
Nors bankai siūlo ir su auksu susietų vertybinių popierių, mūsų šalies pirkėjai nori patys kone pačiupinėti savo pirkinį. „Lietuviai labiau linkę pirkti auksą fiziniu pavidalu“, – sakė banko atstovė Ž.Davodov.
Įsigyti aukso Lietuvoje siūlo ir pavienės bendrovės. Jų atstovai taip pat teigia sulaukiantys gerokai daugiau klientų nei anksčiau.
Kaip pažymėjo aukso luitus pardavinėjančios bendrovės „Aurum LT“ vadovas Vitalijus Rancevas, žmones išgąsdino akcijų kainų griūtis, nuvertėjantys pinigai, menkos indėlių palūkanos. „Lietuviai į auksą dabar investuoja nepalyginti daugiau nei, pavyzdžiui, pernai“, – sakė jis.
Pasak jo, bendrovės klientai paprastai perka 50–100 gramų aukso luitus. Juos paprastai laiko bankų seifuose. Lietuvoje galima įsigyti ir 15,5 bei daugiau kilogramų sveriančių aukso luitų
„Reikia būti labai drąsiam, kad dabar investuotum į auksą. Kai šis taurusis metalas brangsta taip spėriai, pasaulyje jau rimtai svarstoma, ar tai nėra naujas kainų burbulas“, – užsiminė asmeninių finansų finansų tvarkymo ir investicijų konsultantas Marius Čiuželis.
„SEB Asset Management“ fondų valdytojas Juergenas Meyeris aiškino, kad brangieji metalai išvis nėra parankus ilgalaikių investicijų instrumentas: „Skirtingai nei akcijos, jie tikrai neduos jokių dividendų. Net priešingai: už aukso saugojimą tenka nemažai sumokėti.“
