Australijos lietuvė papasakojo apie kainas prekybos centruose: už kiek perka tuos pačius vaisius?

Internete apsčiai įspūdžių apie Australijos gamtą, paplūdimius, studijas, lankytinas vietas, tačiau apie parduotuves, prekių kainas informacija abstrakti – „brangu“, „pigiau“, „man atrodo“. Todėl ji su „Pricer.lt“ vadovu Arūnu Vizicku nusprendė palyginti plataus vartojimo prekių kainas, paanalizuoti asortimentų ypatumus, pasižvalgyti vietos parduotuvėse.

Vertinant kainas, pravartu žinoti, kad vidutiniškai per savaitę Australijoje darbuotojai gauna 1000 eurų, mažiausiai – 450 eurų. Maistui ir nealkoholiniams gėrimams australai išleidžia apie dešimtadalį pajamų, o Lietuvoje ši dalis sudaro kartais ir trečdalį atlyginimo.

Australijos gyventojai labai vertina sveiką gyvenseną, todėl daug sportuoja ir, žinoma, renkasi kokybiškus, ekologiškus produktus. Lengvai pasiduoda reklamuojamoms naujovėms. Jie taip pat linkę taupyti, tačiau ne būtiniausių prekių sąskaita, o mažindami išlaidas alkoholiui, transportui ir tam tikriems maisto produktams. Beje, australai itin aistringai perka internete, pasakoja J.Pranskuvienė.

Smalsumo vedama užsukau į parduotuvę „Russkis Deli“, kurioje prekiaujama europietiškomis prekėmis. Aptikau „Nykštuko“ sūrelius, kuriuos reklamavo kaip rusišką (!) gaminį, – pasakojo Australijos lietuvė.

Didžiausią mažmeninės prekybos rinkos dalį užima „Woolworths“ tinklas – beveik 36 proc., аntrоje vietoje „Coles“ – 33 proc. rinkos dalies, trečioje vietoje yra mažų kainų lyderis „Aldi“ – 13 proc., ketvirtoje vietoje tinklas „Iga“ – 9,3 proc., o smulkieji prekybininkai atsiriekę 8,6 proc. rinkos pyrago.

„Vartotojai, kurių poreikiams patenkinti reikia plataus prekių asortimento, yra smalsūs, inovatyvūs, renkasi „Woolworths“ arba „Coles“ parduotuves. Lietuvoje jų atitikmuo būtų „Maxima“ ir „RIMI“. Norintys taupyti renkasi „Aldi“. Pastarasis mėgstamas ir europiečių, nes tikimasi „vokiškos kokybės“ ir nišinių produktų (vokiškų dešrelių, saldumynų ar konservuotų gaminių)“, – pasakojo J.Pranskuvienė.

Vaisių kainos Australijoje

+18

Pasak jos, miesto centre ir priemiesčiuose yra daug smulkiojo verslo parduotuvių. „Jose sunku įžvelgti standartus, suvokti vizijas ir misijas. Šypsojau sau į ūsą: aplankęs tokią prekyvietę lietuviškas higienistas mikliai surašytų pluoštus pažeidimų ir lieptų užsidaryti: nešvaru ir netvarkinga, problemos su elektros instaliacija, šaldytuvų režimai netinkami ir t.t. Smalsumo vedama užsukau į parduotuvę „Russkis Deli“, kurioje prekiaujama europietiškomis prekėmis. Aptikau „Nykštuko“ sūrelius, kuriuos reklamavo kaip rusišką (!) gaminį“, – pasakojo Australijos lietuvė.

Vaisių kainų skirtumai

J.Pranskuvienės nuotr./Vaisiai Australijoje

Jau įėjimo zonoje, prieš kasas, suformuoti vaisių ir daržovių skyriai. Kelionė po prekybos salę prasideda būtent nuo šio skyriaus. Iš karto matyti, kad ši zona yra itin svarbi ir prižiūrima. Gerai apgalvoti lentynų aukščiai – patogu pasiimti, neteko matyti didelių suverstų kalnų – nebaisu, kad sugrius muliažai ar apačioje esantys vaisiai bus apgadinti. Salotos, svogūnų laiškai, krapai ir kiti lapiniai išguldyti ant ledo.

Šiuo metu lentynose karaliauja mangai. Jų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki balandžio. Pirmiausia sunoksta populiariausieji „Kensington pride“ (sudaro 52 proc. visų mangų pardavimų), „Calypso“ (22 proc.), o sausio–vasario mėnesiais galima mėgautis visa skonių palete – nuo medaus, tropinio aromato iki netikėto saldžiarūgščio.

Yra daugiau nei dešimt mangų rūšių ir visi jie auginami Australijos regionuose. Vienas vaisius gali sverti šimtą gramų, o kitas – gerą puskilogramį. Nori pirkti po vieną – mokėsi brangiau, nori pigiau – prašau fasuotų, nori dar pigiau – imk dėžutę.

„Mangai parduodami sunokę, tad tinkami valgyti iš karto. Naudojami ir glotnučiams, įvairiems desertams, salotoms (prie vištienos, jūrų gėrybių), ir būtinai Pavlovos pyragui, kuris yra australų pasididžiavimas. Tai morenginiai lakštai, kurie pertepami grietinėlės kremu, puošiami vaisiais ir uogomis: mangų kubeliais, vyšniomis, avietėmis ar braškėmis. Dėžutės su Pavlovos morengais sukrautos čia pat, vaisių skyriuje“, – pasakojo J.Pranskuvienė.

Pasak jos, atvežtinių vaisių yra labai nedaug – tai granatai, datulės, mandariniai, kiviai, kokosai: „Vasaros sezonas turtingas ne tik mangų. Uogos, nektarinai ir persikai, abrikosai ir slyvos, melionai, apelsinai, bananai... Įdomu pastebėti, kad sezoniniai vasaros vaisiai regionuose skiriasi ir vieni kitus papildo. Tad nenuostabu, kad ištisus metus galima mėgautis kone visomis vaisių rūšimis.“

J.Pranskuvienės nuotr./Vaisiai Australijoje

Pasak jos, pirma ar antra klase Australijoje vaisių niekas neženklina. Jie yra skirtingų rūšių, bet kokybės ženklinimo neturi. Čia nerasi ir itin pigių obuolių. Jie gali būti akciniai – tuomet pigesni, arba sezoniniai – kai reikia parduoti didelį kiekį.

Bendras palyginamų vaisių Lietuvoje ir Australijoje sąrašas yra trumpas, nes skiriasi rūšys, pavadinimai, fasavimas, vienur parduodama vienetais, kitur kilogramais. J.Pranskuvienė rado aštuonis sutapimus:

„Lietuvoje populiarūs ekologiškų vaisių daržovių skyreliai, o mano lankytose parduotuvėse Sidnėjuje jų nebuvo iš viso, o jei ir buvo – tai nieko įdomaus nepamačiau: pustuštės lentynos ir jokios metodikos. Manau, kad pirkėjų poreikius patenkina bendrieji skyriai“, – aiškino J.Pranskuvienė.

Pasak moters, kaip Lietuvoje, taip ir Australijoje vartotojai pirmiausia domisi ir perka sezono prekes. „Dabar, vasarą, ant bangos mangai, uogos, kaulavaisiai, o obuoliai laukia savo sezono – rudens. Tačiau apelsinai ant mano stalo nežino sezoniškumo – jų yra visada. Tokių gardžių Lietuvoje nebuvo. Ragavau ir ličių, ir „dragon fruits“ – įspūdžio nepaliko, bet čia, matyt, mangai kalti.“

Australijos lietuvė sudarė ilgą Australijoje pardavinėjamų vaisių, kuriuos, beje, galima rasti ir Lietuvoje, kainų sąrašą: