Kaip pažymi Azerbaidžano Centrinio banko atstovai, tokį sprendimą jie priėmė siekdami padidinti šalies eksporto pajėgumus ir konkurencingumą, bei siekdami užtikrinti mokėjimų balanso stabilumą ir tuo pačiu padidinti šalies ekonomikos įvairumą.
Azerbaidžanas, panašiai kaip ir Rusija, nukentėjo dėl staigaus ir pastebimo naftos kainos kritimo, kuri yra pagrindinė jų eksportuojama žaliava.
Tad po atliktos devalvacijos Amerikos doleris Azerbaidžano nacionalinės valiutos atžvilgiu iškart pabrango daugiau nei trečdaliu – nuo 0,7852 iki 1,05 manato už vieną dolerį.
Šiuo metu rinkoje už vieną dolerį mokama po 1,0343 manato, arba 31,72 procentais daugiau nei penktadienio prekybos sesijos metu. Tuo tarpu už vieną eurą mokama po 1,2002 manato, arba 33,85 procentais daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu.
Metų pradžioje rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 0,7831 manatą, o už vieną eurą – po 0,956 manato.
Po šios šalies valiutos devalvacijos padidėjo nerimas, kad Azebaidžane gali šoktelti infliacija, ypač todėl, kad pabrango importuojamos prekės.
