Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 25d. 11:07

Baigėsi nemokamos žvaigždutės – viešbučiams, svečių namams teks mokėti 120–410 eurų

Prabangus 5 žvaigždučių viešbutis Vanagupė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / 5 žvaigždučių viešbutis

Valstybė ruošia naują rinkliavą viešbučiams, svečių namams, moteliams ir net kempingams – reikės mokėti už įvertinimą žvaigždutėmis. Viešbučių atstovai nesidžiaugia – buvo įpratę paslaugą gauti nemokamai, bet supranta, kad paslaugos kaštus kas nors turi padengti. Valstybės žingsnis vėl gali paskatinti kalbas apie verslo savireguliaciją.

Į rengiamą naują rinkliavą dėmesį atkreipė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

„Įvedamos naujos rinkliavos už apgyvendinimo įstaigų vertinimą vadinamosiomis žvaigždutėmis. Rinkliavų dydis sieks nuo 120 eurų 1–2 žvaigždučių svečių namams, moteliui, kempingui, iki 410 eurų 4–5 žvaigždučių viešbučiams. Apgyvendinimo įstaigas vertins ir joms žvaigždutes dalins Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)“, – pastebi LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.

Anot jos, suprantama, kad viešbučio įvertinimas – kompleksinė paslauga, reikalaujanti specifinių žinių, įgūdžių ir tarnautojų laiko, todėl logiška, kad ji nėra nemokama.

Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė

„Tačiau klausimų kyla net keletas. Pirma, kodėl net dvigubai skiriasi vertinimo kaina, pavyzdžiui, 2 ir 4 žvaigždučių viešbučiui – juk vertinimo procedūra yra ta pati. Galima klausti, ar tai – ne valdiškų institucijų noras pasipinigauti. Antra, šis vertinimas yra iš esmės privalomas, norint vadintis viešbučiu. Kitu atveju, apgyvendinimo įstaiga negali vadintis viešbučiu, svečių namais, kempingu ar moteliu. Pažymėjimas galioja 5 metus nuo išdavimo – po šio termino jis turi būti atnaujinamas ir viešbutis įvertinamas iš naujo“, – vertina I.Valeškaitė.

Anot jos, tai neleidžia patiems viešbučiams imtis savireguliacijos, ir kurti savo nuosavos „gaublių“ ar „žąsų“ vertinimo sistemos“ ir nepriklausyti nuo valstybės, o valstybinis viešbučio vertinimas sufleruoja apie daiktus ir paslaugas, kurių galima tikėtis, bet nenusako aptarnavimo kokybės. Todėl dažnai institucijų darbas dar yra dubliuojamas – kelionių organizatoriai ar viešbučių rezervavimo sistemos, tokios kaip „Booking.com“ ar kt., turi ir savas sistemas.

VVTAT viešbučių vertinimo funkciją perėmė nuo šių metų sausio, veiklą nutraukus Valstybiniam turizmo departamentui. Lietuvos viešbučiai yra klasifikuojami pagal „Hotel Stars Union“ sistemą, kurios nare Lietuva yra nuo 2011 m. Jai šiandien priklauso 17 ES valstybių, tačiau prie jos neprisijungė tokios turistinės šalys kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Jungtinė Karalystė.

„Dažnai valdiškų institucijų darbas yra dubliuojamas – žvaigždutes suteikia valstybinės įstaigos, o kelionių organizatoriai ar pasaulinės internetinės viešbučių rezervavimo sistemos, tokios kaip Booking.com ar „AirBnB“ vertina juos pagal savo sistemą.

E.Šiškauskienė: vertiname blogai, bet aišku, kad mokėti reikia

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė situacijos nedramatizuoja, tačiau primena, kad rinkoje savireguliacija neatsirado būtent dėl to, kad kažkada valstybė viešbučius vertinti pasiūlė nemokamai.

„Aišku, mes vertiname blogai, nes turbūt nė vienas verslas nesidžiaugia nauja rinkliava ar nauju mokesčiu. Blogiausia yra tai, kad kažkada buvo diskusija, kad tokią klasifikaciją perimtų verslas, bet 15 metų ar daugiau turizmo departamentas tą darydavo nemokamai. Pasaulyje labai mažai kur valstybinės institucijos klasifikuoja“, – aiškina E.Šiškauskienė.

Anot jos, rinka įprato, kad klasifikacija vykdoma iš biudžeto pinigų.

„Žiūrint į kitas šalis, suprantama, kad ši paslauga mokama, bet per tiek metų visi įprato prie nemokamo, tai dabar, aišku, labai sunku susitaikyti, kad keičiasi situacija. Iš kitos pusės, ko nėra kitose šalyse ir dėl ko mes labai patenkinti – pas mus klasifikacija yra privaloma. Todėl rinka labai mažai iškraipoma“, – sako E.Šiškauskienė.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Evalda Šiškauskienė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Evalda Šiškauskienė

Anot jos, tarptautiniai tinklai ne visuomet nori klasifikuotis, jei tai nėra privaloma.

„Kai mes maždaug prieš 10 metų norėjome perimti šią funkciją, departamentas padarė apklausą – ar jūs norite, kad departamentas klasifikuotų nemokamai, ar kad verslas mokamai. Na tai aišku, kad atsakymas buvo vienareikšmis. Dabar ši diskusija vėl buvo kilusi, bet pasiskaičiavome biudžetą – tai daug kainuotų, mus reikėtų kofinansuoti, nes reikėtų kokių 2–3 etatų ir automobilio po visą Lietuvą važinėti. Tai iš tiesų dideli kaštai ir mes netrokštame perimti šios funkcijos – labai daug yra viešbučių, kuriuos reikia klasifikuoti“, – sako E.Šiškauskienė.

„Ji patikino, kad Lietuvoje viešbučių klasifikacija labai stipri ir tai šalies privalumas: „Labai aiškūs klausimai anketoje ir labai aišku, ką reikia įgyvendinti, kad būtum vienos ar kitos kategorijos, ir komisija tvirtina. Čia nėra subjektyvumų“, – sako asociacijos vadovė.

Ministerija: buvo patiriamos žymios sąnaudos, dėl savireguliacijos galima diskutuoti

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjas Renaldas Čiužas patikina, kad institucijos jau kurį laiką buvo atkreipusios dėmesį, kad viešbučių klasifikavimas yra vykdomas tik valstybės biudžeto lėšomis ir patiriamos žymios sąnaudos.

„Buvo siūlymų šią sritį perduoti savireguliacijai, pvz., asocijuotai verslo struktūrai, tačiau verslui atsisakius, buvo nuspręsta po Valstybinio turizmo departamento likvidavimo šią funkciją perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir nustatyti mokestį už valstybės teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, buvo teikiamas siūlymas nustatyti naujas valstybės rinkliavas už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimą“, – naujos rinkliavos atsiradimą paaiškina R.Čiužas.

Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Viešbutyje
Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Viešbutyje

Anot jo, turizmo sektoriuje įprastos ir kitokios rinkliavos, pvz., už gido pažymėjimą ar kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Neteisinga būtų išskirti vieną ar kitą verslo grupę ir netaikyti rinkliavos už valstybės institucijos paslaugas.

„Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo paslauga yra mokama daugumoje pasaulio valstybių. Taip pat ir pas artimiausius kaimynus: Estijoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, pas latvius, analogiškos apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo rinkliavos yra penkis kartus didesnės“, – sako R.Čiužas.

Rinkliavos įvedimas planuojamas 2020 m. sausio 1 d.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dešimties eurų banknotas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dešimties eurų banknotas

„Ateityje reiktų pakartotinai svarstyti šio klausimo perdavimą savireguliacijai“, – svarsto R.Čiužas ir vertina, kad paslaugą galėtų teikti asociacija ar kitas privatus paslaugos teikėjas.

Paklaustas, kodėl dvigubai skiriasi vertinimo kaina 2 ar 5 žvaigždučių viešbučiui, jis paaiškino, kad kaina apskaičiuota įvertinus ekspertų, transporto ir kitas išlaidas, susijusias su ekspertų skaičiumi ir jų kvalifikacija – skiriasi ir darbo apimtis.

„Viešbučiai vertinimo kriterijais patenkinti, o kokybę užtikrinanti sistema Lietuvoje ne pirmus metus yra išbandyta ir sėkmingai veikia“, – patikina R.Čiužas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką