„Per ilgą ekonominio pakilimo ir žemų palūkanų normų laikotarpį susiformavo tam tikrų grėsmių finansiniam stabilumui“, – pranešime pažymėjo Finansų stabilumo komisija (AFS), į kurią įeina centrinio banko, rinkos priežiūros institucijų ir finansų ministerijos atstovai.
Tuo atveju, jei pasireikštų tokios grėsmes kaip, pavyzdžiui, nepakankamai įvertinta rizika, pervertinti užstatai arba ilgiau nei tikėtasi išlikusios žemos palūkanų normos, „bankai galėtų į tai reaguoti pernelyg apribodami kreditų suteikimą realiajai ekonomikai“, – įspėjo AFS.
Nurodydama skolintojams pasirūpinti papildomais kapitalo rezervais, lygiais 0,25 proc. pagal riziką įvertinto turto, institucija tikisi, kad jie turės lėšų galimiems nuostoliams padengti.
Ši priemonė turėtų užkirsti kelią bankams nutraukti kreditų srautus nuosmukio metu, kas turėtų „prociklinį“ poveikį problemos gilėjimui.
Finansų rinkų stebėtojos „Bafin“ vadovas Felixas Hufeldas pirmadienį pareiškė naujienų agentūrai DPA planuojantis įgyvendinti sprendimą „greičiausiai nuo liepos 1 dienos“.
Vokietijos bankai ir užsienio skolintojai, veikiantys Vokietijoje, turėtų vienerius metus nuo minėtos datos iš viso sektoriuje atsidėti apie 5,3 mlrd. eurų, pareiškė F.Hufeldas ir pridūrė, kad bankai galėtų nesunkiai įgyvendinti šį reikalavimą.
Nors visos ES šalys numato anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimus, iki šiol tik šešios valstybės yra įvedusios šią priemonę, kuri siekia nuo 0,5 proc. Danijoje ir Lietuvoje iki 2,0 proc. Švedijoje.
Kitos šalys, įskaitant Prancūziją, Bulgariją ir Liuksemburgą, planuoja įvesti minėtą priemonę artimiausiais mėnesiais.
Vokietijos ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį vėl pradėjo augti, tačiau stebėtojai ir institucijos pastaraisiais mėnesiais sumažino 2019 augimo prognozes, o finansų ministerija šiuo metu prognozuoja vos 0,5 proc. ūkio augimą.
