Per Baltijos jūrą besidriekiančio dujotiekio pirmoji linija sudaryta iš trijų segmentų, kurie buvo tarpusavyje sujungti į vientisą vamzdį: netoli Suomijos krantų 80 metrų gylyje po vandeniu buvo suvirinti Suomijos įlankos ir centrinis segmentai, o šalia Švedijos Gotlando salos 110 metrų gylyje vyko centrinio ir pietvakarinio segmentų sujungimo darbai. Suvirinimui naudota speciali povandeninio suvirinimo platforma, kuri valdoma nuotoliniu būdu iš „Technip“ kompanijos laivo „Skandi Arctic“. Specializuotą suvirinimo įrangą pateikė kompanija „Statoil“. Sujungimo darbus prižiūrėjo ir narų komandos, kurios nuolat stebėjo įrangos darbą ir sekė, kad vamzdis būtų tiksliai numatytoje vietoje.
Kiekvieną iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekio linijų sudaro 101 tūkst. plieninių vamzdžių – kiekvienas jų yra 12 metrų ilgio, 121,9 cm skersmens vamzdžių ir sveria 23 tonas, nes yra padengtas betonu. Vamzdžiai specialaus tiesimo laivo denyje buvo virinami vieni prie kitų ir atsargiai nuleidžiami į jūros dugną – tiksliai į tą vietą, kuri numatyta ir suderinta su visų penkių šalių, per kurių vandenis tiesiamas vamzdynas, valdžios institucijomis (Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos). Du pirmąją liniją nutiesę laivai – kompanijos „Saipem“ laivas „Castoro Sei“ ir „Allseas“, „Solitaire“ šiuo metu jau tiesia antrąją vamzdyno liniją Suomijos įlankoje.
Antrosios „Nord Stream“ linijos tiesimas vyksta maždaug 6 km per dieną sparta, jau nutiesta 230 km antrojo vamzdžio. Iki 2012 m. pabaigus tiesti abi „Nord Stream“ linijas, dujotiekiu į Europą bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Baltijos jūros vamzdynas bent iki 2015 m. bus vienintelis naujas dujų tiekimo į Europą maršrutas, kuriuo per metus galima transportuoti daugiau nei 10 mlrd. kub. metrų dujų.
