Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausiai sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.
Tyrimo duomenimis, prisiimtus per didelius įsipareigojimus (nes ateityje buvo tikimasi pajamų augimo) kaip pagrindinę priežastį, kodėl kyla sunkumų mokėti įmokas, dažniau negu latviai ir estai nurodė lietuviai. Lietuvoje šią priežastį nurodė 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 46 proc. apklaustųjų. Kaip pagrindinę priežastį Estijos ir Latvijos gyventojai taip pat minėjo išaugusias prekių ir paslaugų kainas – atitinkamai 40 ir 41 proc. respondentų (Lietuvoje – 31 proc.).
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, apklausos rezultatai neprieštarauja šalių gyventojų pajamų statistikai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2011 m. pirmą ketvirtį buvo 467 eurai, t.y. didesnis negu Latvijoje (456 eurai), bet mažesnis negu Estijoje (637 eurai).
„Pastebime, kad šiuo metu imama vidutinė nauja paskola yra maždaug 40 proc. mažesnė negu 2008 metais. Už gautą paskolą dažniausiai perkamas pagrindinis šeimos būstas, o naujas paskolas gavę klientai itin retai vėluoja mokėti įmokas“, – sako J.Varanauskienė. Pasak jos, tam, kad būsto paskola netaptų per didele našta, reikėtų paskolos sumą rinktis ne tik atsižvelgiant į būsto kainą, bet ir į šiandien gaunamas pajamas.
Ekspertės skaičiavimu, vidutinės dviejų asmenų šeimos, kurios du nariai gauna vidutinį darbo užmokestį (po 1,6 tūkst. litų), imama nauja paskola šiuo metu neturėtų būti didesnė negu 170 tūkst. litų. Tuomet mėnesio įmoka, jei paskola imama 25 metams, būtų apie 1 tūkst. litų. Jei šeimoje yra išlaikytinių, derėtų apskaičiuoti, kiek šeimai reikėtų pasilikti pragyvenimui. „Tarkime, jei didmiestyje gyvenančios šeimos pajamos yra 3,2 tūkst. litų, tačiau šeimoje auga mažas vaikas, rekomenduojama, kad paskola neviršytų 110 tūkst., o mėnesio įmoka – maždaug 600 litų“, – pavyzdį pateikia J.Varanauskienė ir primena, kad būsto paskolos įmokos neturėtų viršyti trečdalio šeimos mėnesio pajamų, visa paskolos suma – šeimos penkerių metų pajamų, o pinigų, liekančių sumokėjus paskolos įmoką, turėtų užtekti įprastiems šeimos poreikiams.
Tyrime iš viso dalyvavo 4 214 respondentų.
