ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija.
Nors inovacijų lyderės toliau gerino savo veiklos rezultatus, kitų šalių pažanga buvo vangi.
Palyginti su praėjusiais metais, ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, tačiau išaugo inovacijų atotrūkis tarp valstybių narių
Inovacijų augimą ES labiausiai skatina MVĮ ir inovacijų komercializacija, taip pat puikios mokslinių tyrimų sistemos. Tačiau 2008–2012 m. sumažėjusios verslo ir rizikos kapitalo investicijos neigiamai paveikė inovacijų diegimo rezultatus.
Lietuva yra viena iš nuosaikių novatorių, kurių rezultatai nesiekia ES vidurkio. Stipriosios Lietuvos pusės yra žmogiškieji ištekliai ir finansavimas bei rėmimas. Silpnosios – mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavybės srityje.
Lietuvos augimo rodikliai Bendrijos pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje yra didžiausi iš visų ES valstybių narių. Didelis augimas pastebimas ir inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra,išlaidų, Bendrijos prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityje.
Gerokai sumažėjo rinkai ir įmonėms naujų novatoriškų produktų pardavimas. Verslo investicijų ir intelektinės nuosavybės srities augimas gerokai didesnis nei vidurkis, o inovacijų kūrėjų ir ekonominio poveikio – gerokai mažesnis nei vidurkis.
