Vagystėmis, anot ekspertų, užsiima ne tik profesionalūs vagišiai ar asocialūs asmenys, bet ir vaikai, studentai, netgi visuomenėje žinomi žmonės.
„Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius 15min sakė, kad parduotuvėse įprastai vagiamos prekės, kurios vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje. Dažniausiai tai yra alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, taip pat loterijos bilietai.
„Kokių veiksmų imtis, kad būtų galima suvaldyti šią problemą?“, – tokį klausimą uždavė LPĮA, pakvietusi į renginį „Sisteminės vagystės: kas sustabdys etatinius vagis“, kuris vyko trečiadienį Teisingumo ministerijos konferencijų salėje.
LPĮA vadovė Rūta Vainienė konstatavo, kad jau yra nueitas nemažas kelias, teismuose pradėjo formuotis geroji praktika, jau yra aiškumas, kaip viskas turėtų [teisiškai] vykti, tačiau šalia yra stebimi didėjantys sisteminių vagysčių atvejai.
„Todėl pradedame kelti klausimus, ką padaryti, kaip išspręsti šimto vagių problemą, nes maždaug toks yra skaičius žmonių, kurie atlieka pakartotines vagystes“, – tęsė R.Vainienė.
Ji kėlė retorinį klausimą, – negi negalima išspręsti problemos dėl tokio santykinai nedidelio asmenų skaičiaus.
„Kas ir ką turi padaryti dėl prevencijos stiprinimo? Esu užtikrinta, kad po šio renginio padarysime dar vieną žingsnį“, – vylėsi sprendimų R.Vainienė.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus pritarė – ši problema – nuolat pasikartojanti.
„Akivaizdu, kad tokia situacija, kai smulkios vagystės neužkardomos, – negali tęstis“, – žadėjo pokyčius R.Mockus, pridėdamas, kad dabartinės realijos „gali sukurti neįgalumo vaizdinį“.
Tačiau praktika rodo, vagystes gali užkardyti griežtesnė baudžiamoji atsakomybė.
Ekspertai sutiko, situaciją gerokai pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės, kurių vertė viršija 150 Eur, laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prekybos tinklas atskleidė, kiek vagysčių sulaukia per metus: vagia ne tik nepasiturintys žmonės
„Maxima“ apsaugos departamento vadovas Rolandas Masalskas pastebėjo, kad vagysčių skaičiaus iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių didžiausias šuolis buvo fiksuotas 2021–2022 m., kai vagysčių skaičius padidėjo nuo 8,5 tūkst. iki 14,2 tūkst. atvejų.
Tiesa, nors prekės ir toliau vagiamos, nusikaltimų skaičiaus augimo tempai lėtėja – 2023 m. buvo užfiksuotos 16,6 tūkst. vagysčių, o 2024 m. – beveik 17,8 tūkst.
Anot R.Masalsko, griežtesnio požiūrio į sistemines vagystes praktika vis labiau įsitvirtina ir šalies teismuose, stebimos įvairios policijos ir prokuratūrų institucijų iniciatyvos stabdant nusikalstamumą.
Tačiau R.Masalskas atkreipė dėmesį į kitą nusistovėjusį požiūrį, esą patys prekybos centrai neskiria pakankamai lėšų apsaugai.
„Skiriame tikrai daug. Yra taikoma daugybė priemonių: el. prekių atpažinimo, el. prekių apsaugos sistema, dirbtinio intelekto (DI) programos, tačiau padėti gali tik kompleksas visų priemonių“, – akcentavo jis.
Vis dėlto, ekspertai sutiko, kad nepaisant modernių apsaugos sistemų, analitinių įrankių bei DI sprendimų, realią grėsmę kelia tai, kad verslas negali pilnai išnaudoti technologijų.
„Verslas yra apribotas duomenų apsaugos teisinių ribojimų, o teisėsaugai trūksta instrumentų, leidžiančių veiksmingai identifikuoti ir izoliuoti sisteminius nusikaltėlius“, – 15min sakė R.Vainienė.
R.Vainienė įsitikinusi, kad reiktų keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir įvesti papildomą poveikio priemonę – draudimą tam tikrą laiką lankytis konkretaus prekybos tinklo parduotuvėse tiems, kurie jose sistemingai vagia. Tai, anot jos, galėtų tapti efektyvia prevencine priemone.
