Vilniaus miesto savivaldybės įmonės nepajėgia atsiskaityti su užsakovais – jų kontrolinius akcijų paketus valdanti sostinės valdžia nesugeba pervesti reikalingų lėšų, rašo „Verslo žinios“.
„Kreditavimo stoką pirmiausia pajuto verslas, o dabar tai jaučia savivaldybės ir jų įmonės. Savivaldybės laikomos vienu patikimiausių bankų klientų. Kita vertus, savivaldybių įmonės nėra savivaldybės, matyt, bankai atsižvelgia į tai ir griežtina kreditavimo sąlygas“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.
Vien „Vilniaus kapitalinei statybai“ savivaldybė yra skolinga apie 30 mln. litų.
Skolos spaudžia ne visas šalies savivaldybes. Planuotų pajamų į biudžetą nesurinksianti Klaipėdos miesto savivaldybė metus baigs su skolomis infrastruktūros projektų rangovams ir kai kurioms savo įmonėms. Tačiau trumpalaikių paskolų iš bankų vis dar neprašoma, pagalbos dėl sunkiau gaunamų paskolų į savivaldybę nesikreipia ir jos valdomos įmonės.
„Neverkiame, kai savivaldybėms mažinamas vienas ar kitas pajamų šaltinis. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme yra numatytas teisinis saugiklis – jeigu mažinamos savivaldybių pajamos, turi būti didinama gyventojų pajamų mokesčio dalis, atitenkanti savivaldybių biudžetams“, – sakė R.Čapas.
Nors toks teisinis apsidraudimas egzistuoja, Lietuvos savivaldybių asociacija nuogąstauja, jog valdančioji koalicija jį ignoruos ir sumažins savivaldybių biudžetų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio.
