Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bankai nėra verslo gelbėtojai

LBA prezidento S.Kropo teigimu, Lietuvos bankams bankrotas negresia.
Redo Vilimo/BFL nuotr. / LBA prezidentas S.Kropas
Šaltinis: BNS
0
A A

Bankininkystė yra toks pats verslas kaip ir bet koks kitas, todėl pastaruoju metu populiarėjanti nuostata, jog bankai privalo skolinti net neperspektyvioms ūkio šakoms ir taip gelbėti verslininkus, nėra teisinga, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

„Lūkesčiai, kad bankai gelbės ekonomiką, yra ne visiškai teisingi. Patirtis rodo, jog šaliai yra geriausia, kai bankai užsiima verslu ir jiems neužkraunamos papildomos makroekonominės ir socialinės funkcijos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Kropas.

Tačiau jis pripažino, kad pastaruoju metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje spaudimas bankams stiprėja, daugėja siūlymų, teikiant paskolas problematiškoms įmonėms dalintis rizika su valstybe.

Tačiau jis pripažino, kad pastaruoju metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje spaudimas bankams stiprėja, daugėja siūlymų, teikiant paskolas problematiškoms įmonėms dalintis rizika su valstybe.

„Tačiau tai kelia pavojų visiems mokesčių mokėtojams, kuriems gali tekti dengti su valstybės garantija suteiktas blogas paskolas“, – teigė S.Kropas.

Jis atsargiai vertino, ar Lietuvos bankai sutiks skolinti verslui maždaug pusę iš Vyriausybės patvirtintame ekonomikos skatinimo plane numatytų 5,7 mlrd. litų. S.Kropo teigimu, viskas bus sprendžiama konkrečiais atvejais, atsižvelgiant į projektų riziką ir atsiperkamumą, o rizikos vertinimo kriterijai neturėtų mažėti, net jei dalį paskolos sumos garantuos valstybė.

„Valstybės garantijos riziką sumažina, tačiau bankai neprisiims ir 20-30 proc. rizikos, jei projektas bus neperspektyvus“, – tvirtino LBA prezidentas.

Pasak jo, bankų kreditų gali tikėtis infrastruktūros, su atsinaujinančia energetika susiję projektai, taip pat kiti tinkamai ir laiku parengti kiti energetikos projektai, būsto renovavimas. Tuo tarpu skaudžiai krizės pasekmes jaučiančių transporto ar tekstilės sektoriaus galimybės gauti paskolas yra mažesnės.

„Reikėtų pagalvoti ir įvertinti, kurie ūkio sektoriai taps pagrindiniais pasibaigus krizei. Apie prioritetines verslo kryptis ir perspektyvas turėtų pagalvoti ir Vyriausybė. Natūralu, kad pagalba turi būti orientuota į gyvybingus sektorius“, – sakė S.Kropas.

Anot jo, lėtėjant šalies ekonomikai šalies bankų paskolų portfelio kokybė, kapitalo ir rezervų būklė šiemet tikriausiai blogės, tačiau šie procesai vyks maždaug pusmečiu vėliau nei realus šalies ekonomikos smukimas.

„Jau galima nuogąstauti, kad tikrove taps ir teiginys, jog bankai nebeteikia kreditų. Lėtėjant ekonomikai mažėja kreditavimo reikalavimus atitinkančių gyventojų ir įmonių skaičius. Būtų labai gerai, jei šiemet bankams pavyktų išlaikyti dabartinį paskolų portfelio dydį, pakankamai geras rezultatas būtų ir jo smukimas tiek, kiek sumažės visa šalies ekonomika“, – tvirtino LBA prezidentas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Verslas Bankas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką